Šį šeštadienį Vilniaus „Siemens“, o antradienį – Kauno „Žalgirio“ arenoje baigsis svarbus 29-erių dainininkės karjeros etapas.
Šiais koncertais su žiūrovais atsisveikina jos ir Leono Somovo duetas, per pastarąjį dešimtmetį tapęs populiariausia Lietuvos grupe.
Abu jo nariai liks scenoje, tik – jau atskirai. Bet šįsyk Jazzu portalui lrytas.lt pasakojo ne apie tai. Projekte „Aš myliu Lietuvą“ ji pasidalino mintimis apie gimtąją šalį.
– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote? Kuo jums ta vieta ypatinga?
– Mano seneliai is tėčio pusės – dzūkai, iš mamos – žemaičiai. Tačiau aš gimiau ir augau Vilniuje.
Vilnius – mano namai, mano mylimiausias miestas pasaulyje ir mano įkvėpimas. Net savo poezijos knygos juodraštį pavadinau „O Vilniuj lis...“.
– Koks yra maloniausias jūsų vaikystės prisiminimas?
– Mano vaikystė buvo nuostabi, už tai dėkoju savo seneliams, tėvams ir mokytojams. Vienas gražiausių prisiminimų – vasaros pas močiutę sode. Puikiai pamenu, kai su mamute (kita močiute) kasdien grodavome, eidavome į klasikos koncertus, su tėvais – į spektaklius. Vasarą važiuodavome prie jūros.
Labai ryškus prisiminimas – senelis mane mažiausiai du kartus per savaitę lydėdavo į muzikos mokyklą Karoliniškėse, tekdavo pereiti visą Pasakų parko mišką. Stebuklinga aura!
Dar visa mūsų giminė turėjo tradiciją grybauti Dzūkijos miškuose, Kašėtų kaime.
– Kuri lietuviška šventė jums smagiausia?
– Reikšmingiausios – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Baltijos kelio minėjimas ir visos tos datos, susijusios su mūsų šalies laisve.
Stengiuosi visur kur spėju dalyvauti, dainuoti, jauniems žmonėms priminti, koki svarbi istorija yra mūsų dabartinei raidai. Laisvė man iš esmės – šventė, nes tik laisvas žmogus gali būti laimingas.
Ta žmonių vienybė, gausa ir meilė užburia. Visada per šias šventes išspaudžiu ašarą – skausmo, dėkingumo, pasididžiavimo ir laimės.
– Kuri Lietuvos vieta jums gražiausia?
– Jų tiek daug! Vilnius rudenį – nuostabus, mūsų pilys ir bažnyčios – tobulo grožio, vasarą visada traukiu į Nidą, apie kurios energiją ir kitoniškumą žino kiekvienas ten buvęs.
Labai mėgstu nuvažiuoti į Anykščius, į savo sodybą šalia Varėnos. O kokio grožio yra Klaipėda, Kaunas, Druskininkai!
– Ar turite mėgstamiausią Lietuvos istorijos veikėją? Ir kodėl būtent jį?
– Labai žaviuosi ir didžiuojuosi Lietuvos partizanais. Jonu Žemaičiu, Juozu Lukša, visais, kurie prisidėjo prie partizanų judėjimo. Kiek drąsos ir meilės jie turėjo savo širdyse!
– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti? Ko jos paklaustumėte?
– Daug kas vėl susirauks išgirdę šį vardą, bet vis tik – Salomėja Nėris. Aš norėčiau jos daug ko paklausti.
Norėčiau, kad ji save pozicionuotų tų senų ir šių dienų kontekste. Ne tai kad pasiaiškintų, gal labiau papasakotų viską iš savo pozicijų. Būtų daug klausimų „kodėl?“. Ir, žinoma, norėčiau kartu paanalizuoti ir paskaityti jos nuostabius eilėraščius.
– Mėgstamiausia Lietuvos grupė ir lietuviška daina?
– Jų daug. Man labai patinka „Skriski Lietuvėlėn“, „Rudens naktis sustojo“, „Paukščiai“, „Aš mylėjau tave tau nežinant“, „Lietuva brangi“. Taip pat – visos grupės „Hiperbolė“ dainos ir Teisučio Makačino kūryba. Nemirtingas reikalas.
– Kokia jūsų mėgstamiausia lietuviška prekė?
– Pirmiausia, bet kuri maisto prekė iš turgaus. Mes turime nuostabius ūkininkus! Labai mėgstu lietuvių drabužių dizainerių kūrybą. Bet jų tiek, kad net nepradėsiu vardyti.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Šaltibarščiai, bulviniai patiekalai ir obuolių sūris. Gerai, kad paklausėte, jau žinau, ką pietums valgysiu. (Juokiasi).
– Kurie lietuviški žodžiai jums patys gražiausi?
– Lietuvių kalba yra tokia turtinga ir daininga. Vis dėlto svarbiausi žodžiai man – laisvė, meilė ir muzika.
– Jūsų manymu, lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Esame tiesos ieškotojai. Kaip istorija byloja – drąsūs, turintys daug kūrybinės energijos, tik nežinantys kaip ją ištransliuoti. Todėl kartais ir pavydūs, paklusnūs bei linkę apkalbėti kitus.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė?
– Gerumu paėmė, kur piktumu nepasiekė.
– Jūs mylite Lietuvą, nes …
– Nes tiesiog myliu. Už galimybę čia gyventi, kvėpuoti, būti, dainuoti ir mylėti.
– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui?
– Linkiu atsakingai rinktis valdžią, likti vieningais, puoselėti mūsų kultūrą ir papročius.
Būti tolerantiškiems, vertinti savo šalies menininkus, kurti savo gerovę būtent Lietuvoje, kuo prasmingiau nugyventi kiekvieną dieną. Lietuva – pasaulio dalis, tad nepamirškime, kad mes esame ir pasaulis. Nemenkinkime savęs.
