Kaip jau rašė lrytas.lt, į Izraelį dainininkė atvyko pristatyti savo konkursinės dainos šios šalies publikai ir tarptautinei žiniasklaidai, susirinkusiai į renginį „Israel Calling“.
Šis trečią pavasarį iš eilės vykstantis renginys – lyg nedidelė „Eurovizijos“ repeticija, kurios metu žymiausias Izraelio vietas lanko, interviu dalina ir specialiame koncerte į sceną žengia atlikėjai iš daugiau nei pusės tikrajame konkurse dalyvaujančių šalių.
Šįmet į Tel Avivą susirinko atlikėjai iš 26 valstybių – sekmadienio vakarą jie žengė raudonuoju kilimu renginio atidaryme, o visą pirmadienį buvo pakviesti praleisti Jeruzalėje.
Antradienio vakarą Tel Avivo Yitzhako Rabino aikštėje visi atlikėjai pasirodys dideliame nemokamame koncerte – jo rengėjai prognozuoja, kad pasiklausyti jo gali susirinkti apie 20 tūkstančių žiūrovų.
Jeruzalė – šventas miestas ir krikščionims, ir žydams, ir musulmonams. Kiekviename žingsnyje čia pasitinka Biblijoje ir ne tik aprašyta istorija. Turistų srautai plūsta nesustodami – per metus jų čia apsilanko net trys su puse milijono, daugiau, nei gyvena Lietuvoje.
Nuo šurmuliuojančio turgaus iki senų tvirtovės griuvėsių, netyčia atrastų, kasinėjant buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo kone visą Alyvų kalno šlaitą apimančių žydų kapinių iki modernių parduotuvių už kelių minučių pėsčiomis nuo tūkstantmečių senovę menančių pastatų – viename kvadratiniame kilometre čia galima pamatyti tiek įdomių dalykų, kad vienos dienos tokiame mieste atrodo gerokai per mažai.
„Israel Calling“ rengėjai pasistengė, kad dainininkai pamatytų bent ryškiausius miesto simbolius. Iš pradžių Jeruzalę jie apžiūrėjo pakilę į Alyvų kalną – Jėzaus Kristaus žengimo dangun vietą, nuo kurios atsiveria nuostabi panorama.
Tada žengė į senosios Jeruzalės širdimi vadinamą karaliaus Dovydo miestą, o vėliau apsilankė ir turistų ir maldininkų itin gausiai lankomoje Kristaus kapo bažnyčioje, kur, tikima, buvo nukryžiuotas, palaidotas ir prisikėlė Jėzus.
Čia I.Zasimauskaitė turėjo progą prisiliesti prie Patepimo akmens, ant kurio, tikima, laidojimui buvo ruošiamas nuo kryžiaus nukeltas Jėzaus kūnas. Prie jo nuolat būriuojasi, meldžiasi ir pašventinti įvairius daiktus bei suvenyrus ant akmens deda būriai bažnyčios lankytojų.
Ji taip pat apžiūrėjo bažnyčioje esančią Šv. Juozapo, vadinamo slaptuoju Jėzaus apaštalu, kapavietę. Paties Jėzaus Kristaus kapavietės pamatyti nepavyko – norint tai padaryti, reikėtų ilgiau nei valandą stovėti maldininkų ir smalsuolių eilėje.
Galiausiai „eurovizininkų“ laukė apsilankymas prie Raudų sienos, kur minios besimeldžiančių kasdien palieka gausybę raštelių su savo norais. Tikima, kad tai padeda jiems išsipildyti.
Tai padarė ir I.Zasimauskaitė, prisipažinusi, kad Jeruzalė jai paliko didžiulį įspūdį.
„Žmonių tikėjimas, nuoširdžios maldos, ašaros. Tai, ką pamačiau prie Raudų sienos, buvo labai gražu. Neįtikėtinas vaizdas. Apie daug ką susimąsčiau.
Ant lapelio užrašiau tik vieną norą. Ar jis susijęs su „Eurovizija“? Tikrai ne. Esu sakiusi – noriu laimėti konkursą, bet pirma išpildysiu kitą norą“, - paslaptingai kalbėjo dainininkė.
Ant lapelio užrašiau tik vieną norą. Ar jis susijęs su „Eurovizija“? Tikrai ne. Esu sakiusi – noriu laimėti konkursą, bet pirma išpildysiu kitą norą“, - paslaptingai kalbėjo dainininkė.
Po apsilankymo Kristaus kapo bažnyčioje ji jautėsi lyg apsvaigusi.
„Ten aš graudinausi, norėjosi verkti. Pamačiau vietą, kur stovėjo Jėzaus kryžius, klausiausi pasakojimų ir galvojau – gal daug kam tai atrodo pasakos, kažkas net sakė, kad tai tėra marketingas. Bet ten atėjus viskas atrodė labai tikra. Per visą kūną perėjo jausmas – juk aš tiek daug apie visa tai girdėjau. Pamatyti vietą, kur tai vyko, buvo ypatinga.
Žinau, kad čia labai norėtų apsilankyti mano močiutė, kuri yra giliai tikinti, mes su ja apie tai daug esame kalbėjęsi. Bet čia apsilankyti verta ir tikintiems, ir netikintiems. Būnant čia, užplūsta keista ramybė“, - pasakojo Ieva.
Dainininkės patirto įspūdžio nesumažino tai, jog ji priklauso kitam, Harė Krišna tikėjimui.
„Be galo džiaugiuosi, kad galėjau čia pabūti. Būseną net sunku nupasakoti, trumpam net pamiršau, kad antradienį dar laukia koncertas. Atrodė, kad apsilankyti Jeruzalėje buvo svarbiausia.
Aš ir mano bendraminčiai tikėjimo neskirstome į religijas. Mūsų kelyje nėra taip, kad, maždaug, eisime pas Viešpatį, o visi kiti – į pragarą. Mes neskirstome Dievo, nesakome, kad mano – Krišna, o tavo – Jėzus. Manau, visi einame vienu keliu. Apsilankymas čia ypač suartina su krikščionybe“, - kalbėjo I.Zasimauskaitė.
Tiesa, didelę dozę istorijos per dieną „suvirškinę“ dainininkai nepamiršo ir linksmintis – prieš kameras dainavo Leonardo Coheno kūrinį „Hallelujah“, kuriame minimas karalius Dovydas, papietavę viename Jeruzalės viešbučių dūko, grojant didžėjui.
Vakarą 26 šalių „eurovizininkai“ baigė Zedekijo oloje – įspūdingoje po Jeruzalės musulmonų kvartalu nusidriekusioje akmens skaldykloje, pavadintoje šeštame amžiuje prieš Kristų valdžiusio Judėjos karaliaus garbei.
Prieš kelis tūkstančius metų pradėjusi veikti skaldykla virto įspūdinga 20 tūkstančių kvadratinių metrų erdve, kuri dvelkia istorija – pavyzdžiui, iš čia kalkakmenis statyboms buvo vežamas dar karaliaus Erodo laikais.
Šiais laikais čia gali lankytis turistai, o kartais vyksta ypatingi renginiai - „euroviziniams“ svečiams žvakėmis nutviekstoje oloje buvo surengta vakarienė ir koncertas. Jame pasirodė ankstesnių metų Izraelio „eurovizininkai“ - 1991-aisiais šiai šaliai atstovavusi Orna Datz, 2005-aisiais dainavusi Shiri Maimon, užpernai konkurse pasirodęs Hovi Staras ir pernai jame dainavęs IMRI.
„Tai man ir buvo didžiausia staigmena – Jeruzalę kažkodėl įsivaizdavau kaip itin į religiją ir rimtumą pasinėrusį miestą, kur gatvėmis dažniausiai vaikšto vienuoliai.
Bet šiame mieste yra visko – jis moka ir linksmintis. Norėčiau čia praleisti daugiau laiko“, - prisipažino I.Zasimauskaitė.
