Grupei „Low Roar“, kuri balandžio 12-ąją koncertuos Vilniaus menų fabrike „Loftas“, vadovaujantis 36-erių Ryanas kuria svajingą, melancholijos kupiną muziką, kurią išgirsta vis daugiau ausų.
Tris albumus išleidusi grupė koncertuoja Europoje ir JAV, pasirodo gerai žinomuose muzikos klubuose ir salėse, tačiau Lietuva jos lyderio širdyje užima ypatingą vietą.
Vilniuje įvyks paskutinis iš koncertų, kuriais „Low Roar“ pristato naujausią savo albumą „Once In A Long, Long While“, bet tai ne vienintelis darbas, kurį Lietuvos sostinėje nori nuveikti R.Karazija.
Ne vienus metus jo troškimas – rasti dokumentus, kurie padėtų jam ir JAV gyvenantiems artimiesiems įgyti Lietuvos pilietybę. „Tai principo reikalas“, – neslėpė dainininkas.
Atvyksta į senelio tėvynę
Jo giminė – garsią Lietuvos įmonę įkūrusi šeima. 1926-aisiais Balys Karazija su tėvu Anykščiuose išsinuomojo mūrinius rūsius ir užraugė 8000 litrų obuolių vyno. Taip prasidėjo „Anykščių vyno“ istorija.
Karo metais B.Karazija pasitraukė į Vokietiją, o iš ten 1949-aisiais – į JAV. Kaip ir jis, į JAV emigravo jaunesnis brolis Vytautas Karazija. Kalifornijoje gimęs dainininkas R.Karazija – jo anūkas.
„Balys įsikūrė Čikagoje, o mano senelis aludaris Vytautas – Los Andžele. Senelis vedė moterį iš Suomijos. Jo sūnus Victoras yra mano tėvas. Senelį pažįstu tik iš nuotraukų, jis mirė prieš man gimstant“, – pasakojo Ryanas, prieš kelerius metus pradėjęs aktyviau domėtis šeimos geneologiniu medžiu.
Atsiradus socialiniam tinklui „Facebook“, jis pradėjo megzti ryšius su giminaičiais, kurie išsibarstę po visą pasaulį, – nuo Lietuvos iki Australijos.
Mūsų šalyje jis turi giminaičių, su kuriais susipažino 2012-aisiais, – kai „Low Roar“ festivalio „Loftas Fest“ kvietimu pirmą kartą koncertavo Lietuvoje.
Po to jis Lietuvoje viešėjo dar keletą sykių, o žinomas jaunosios kartos režisierius Saulius Baradinskas pagal vieną „Low Roar“ dainų sukūrė vaizdo klipą, kuriame pavaizdavo Lietuvos partizanų dramą.
R.Karazijai teko lankytis ir Anykščiuose. „Ten, „Anykščių vyne“, mane pasitiko iškilmingai, kaip karalių. Labai susikuklinau. Bet pamatyti vietą, kurią įkūrė senelio brolis, man buvo jaudinanti akimirka“, – pasakojo amerikietis.
Išgarsėjo gyvendamas Islandijoje
Augdamas Kalifornijoje, Ryanas žavėjosi riedlenčių sportu. Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai, sulaukęs šešiolikos, jis į rankas pirmą sykį paėmė gitarą. Dainuoti mėgo ir anksčiau, bet drovėjosi tai daryti girdint kitiems.
Būdamas septyniolikos, Ryanas subūrė pirmąją grupę. Jos dainininku, pats prisipažįsta, tapo tik todėl, kad nerado kito. Pasivadinęs „Audrey Sessions“, savamokslis muzikantas pragyveno iš koncertų klubuose ir baruose. Tačiau muzikos pasaulyje jį išgarsinęs projektas „Low Roar“ atsirado Islandijoje, kur šio dešimtmečio pradžioje atlikėjas emigravo dėl meilės moteriai.
Jų santuoka jau iširo, o ir pats R.Karazija jau negyvena Islandijoje, tačiau iš įpročio jo kolektyvas dažnai vis dar pristatomas kaip grupė iš šios šalies.
Galbūt ir todėl, kad jo muzikoje juntama ryški svajingos islandiškos muzikos, tapusios šios šalies vizitine kortele, įtaka. Daug kas „Low Roar“ muziką lygina ne tik su britų „Radiohead“ ar amerikiečių „Cigarettes After Sex“, bet ir su islandų „Sigur Ros“ kūryba.
Gyvendamas Islandijoje, R.Karazija vos sudūrė galą su galu – muzika buvo tik jo pomėgis, duonai užsidirbdavo kavinėje ir atliekų rūšiavimo fabrike.
„Iš Kalifornijos persikelti į Islandiją – didelis šuolis. Buvo ir baisu, ir linksma. Turėjau daug ką įrodyti netgi sau. Galėjau pradėti viską nuo nulio, ir tai labai įspūdingas jausmas“, – prisipažino Ryanas.
Tačiau prieš kelerius metus „Low Roar“ karjeros kreivė pajudėjo į viršų – grupė buvo pakviesta apšildyti populiaraus airio Hozier ir islando Asgeiro koncertų, išgarsėjo alternatyviosios muzikos pasaulyje ir Europoje, ir JAV.
Įsikūrė Lenkijos sostinėje
Iš Islandijos persikraustęs į Švediją, šiuo metu R.Karazija gyvena visai netoli Lietuvos – Lenkijos sostinėje Varšuvoje.
„Įrašęs albumą Švedijoje, galvojau, ką veikti toliau. Buvo minčių kraustytis į JAV ar Meksiką, bet pamačiau vos keliasdešimt eurų kainuojantį skrydį į Lenkiją, prisiminiau, kad ten turiu draugų.
Atskridau paviešėti ir likau. Man čia patinka – patogi geografinė padėtis, greitai ir nebrangiai gali pasiekti daugelį Europos miestų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Ryanas.
Dirbti papildomų darbų jam jau nereikia – kūrėjas gali pragyventi iš muzikos.
„Nepuoselėju svajonių apie pilnus žiūrovų stadionus. Debiutinį „Low Roar“ albumą interneto platformoje „YouTube“ žmonės iš viso pasaulio išklausė per 8 milijonus kartų. Man tai visiškas šokas, niekada neįsivaizdavau, kad mano muzika pasieks tiek ausų.
Pinigų iš koncertų man pakanka pragyventi, galiu netrikdomas susitelkti į muziką. Ko daugiau norėti? Nenorėčiau būti superžvaigždė. Vienas mano mėgstamiausių atlikėjų buvo amerikietis Elliottas Smithas. Jis irgi niekada nebuvo itin garsus, tačiau turėjo daug ištikimų klausytojų. Tai svarbiausia“, – svarstė R.Karazija.
Vakaruose neįprasta jo pavardė dažnai nustebina naujus klausytojus, tačiau Ryanas sako, kad dabar džiaugiasi, jog nešioja būtent tokią.
„Nekenčiau pirmųjų dienų, kai pradėjau lankyti mokyklą. Kai pirmą sykį tekdavo ištarti pavardę, visi be išimties mokytojai ją tiesiog išdarkydavo.
Bet niekada nebuvo pagundos ją pakeisti ar scenai pasirinkti slapyvardį. Keisčiausia, kad dauguma europiečių Karazijos pavardę be jokių klaidų ištaria jau pirmu bandymu. Amerikiečiams tekdavo stengtis tris ar keturis kartus“, – juokėsi Ryanas.
Susidūrė su apgavyste
Tuo, kad sūnus kviečiamas koncertuoti Lietuvoje, ypač didžiuojasi dainininko tėvas. Visa šeima turi tikslą – išnagrinėję mūsų šalies įstatymus, yra įsitikinę, jog priklauso tai kategorijai lietuviškas šaknis turinčių amerikiečių, kurie galėtų turėti dvigubą – JAV ir Lietuvos pilietybę.
Atlikėjo tėvas prieš porą metų ėmėsi veiksmų, kad tai nutiktų, tačiau, anot R.Karazijos, trūksta vieno dokumento – jo senelio gimimo liudijimo.
Karazijų šeimos žiniomis, šis dokumentas yra Lietuvoje – jo reikėtų ieškoti archyvuose.
R.Karazijos tėvas netgi buvo pasamdęs lietuvį, kuris žadėjo tuo pasirūpinti. Deja, liko apgautas ir nusivylęs.
„Tas žmogus paėmė dešimt tūkstančių JAV dolerių ir dingo. Nyki istorija, bet noro gauti pilietybę nepraradome. Ne dėl to, kad tai suteiktų kokių patogumų ar privilegijų, turime amerikietiškus pasus. Tiesiog taip būtų teisinga, tai mums svarbu dėl šeimos istorijos.
Būdamas Vilniuje, jei turėsiu laiko, tikiuosi daugiau pasidomėti tais dokumentų reikalais“, – sakė dainininkas.
