Į finalą jau patekusi Lietuvos atstovė Ieva Zasimauskaitė antrojo pusfinalio transliaciją nusprendė žiūrėti ne arenoje, o viešbutyje – kartu su savo komanda ir artimaisiais.
Kartu su Lietuvos atstove į šeštadienį vyksiantį „Eurovizijos“ finalą pirmajame pusfinalyje jau pateko Austrijos, Estijos, Kipro, Izraelio, Čekijos, Bulgarijos, Albanijos, Suomijos ir Airijos atlikėjai.
Finale be pusfinalio barjero dalyvaus šeimininkė Portugalija, taip pat – daugiausiai lėšų „Eurovizijai“ skiriančios Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija. Iš viso finale skambės 26 dainos, Lietuvos atstovė pasirodys pirmojoje jo dalyje.
Po daugiau nei dviejų valandų paaiškėjo, kad į finalą pateko: Serbija, Moldova, Vengrija, Ukraina, Švedija, Australija, Norvegija, Danija, Slovėnija, Nyderlandai.
Iš konkurso iškrito: Rumunija; San Marinas; Rusija; Gruzija; Lenkija; Malta; Latvija; Juodkalnija.
„Altice“ arenoje renginio vedėjoms pasisveikinus su žiūrovais, vakarą pradėjo vienas šių metų „Eurovizijos“ favoritų.
Prieš devynerius metus baltarusių kilmės norvegas Alexanderis Rybakas triumfavo „Eurovizijoje“, pelnydamas iki tol didžiausią balų skaičių konkurso istorijoje.
Jo pergalės aidas jau pritilo, tad šiais metais 31-erių dainininkas ir smuikininkas bando laimę dar sykį – su kūriniu „That's How You Write A Song“.
Paprasta, bet kone geniali idėja – linksmas kūrinys apie tai, kaip parašyti gerą dainą. A.Rybako pasirodymą, papildytą pieštais kompiuteriniais vaizdo efektais ir puikiai sustyguota choreografija, lažybų specialistai iš anksto vertino kaip vieną geriausių šių metų „Eurovizijoje“.
Prieš pusfinalį jam buvo prognozuojamas ne tik garantuotas patekimas į finalą, bet ir antroji vieta jame – buvo spėjama, kad šeštadienį A.Rybakas nusileis tik kiprietei Eleni Foureirai.
Ir tai – nepaisant fakto, jog vakar geraširdžio veido Norvegijos dainininkui teko pradėti pusfinalį, o tai laikoma ne itin geru ženklu, mat iki vakaro pabaigos žiūrovai kartais primiršta pirmuosius numerius.
Beje, sekmadienį A.Rybakas švęs gimtadienį, tad pergalė „Eurovizijoje“ jam būtų nuostabiausia dovana.
Rumunų grupė „The Humans“, kurią sudaro šeši šioje šalyje gerai žinomi muzikantai, į „Euroviziją“ atsivežė daug plastikinių manekenų ir su didele aistra atliekamą dainą „Goodbye“, kuri smarkiai skiriasi nuo šios šalies dažnai siųstų banalokų kūrinių. Tik ar pusfinalio pradžioje atliekama daina neištirps tarp kitų – jau kitas klausimas.
Žinomas serbų kompozitorius Sanja Iličius į konkursą atvyko su grupe „Balkanika“, grojančia folkloro elementais persmelktą muziką.
Dainos „Nova Deca“ koziriai – trys puikiai derantys moteriški balsai ir už vokalistų šėlstantis būgnininkas. Kiek primena „Žalvarinį“, jei ši lietuvių grupė folklorą maišytų ne su roku, o su šokių muzika.
Jei kam atrodo, kad Lietuvai ne itin gerai sekasi „Eurovizijoje“, verta pažiūrėti į San Mariną. Aštuonis kartus konkurse dalyvavusi šalis į finalą pateko tik sykį, 2014-aisiais jame užėmė 24-ąją vietą.
Tačiau nepasiduoda, nors surasti dainininkų šioje nykštukinėje valstybėje nelengva – net keturis sykius jai atstovavo ta pati vokalistė Valentina Monetta.
Šįkart San Marinas tiesiog pasisamdė atlikėjas iš užsienio – maltietę Jessiką ir vokietę Jenifer Brenings. Daina „Who We Are“ su repavimo intarpais nėra kažkuo ypatinga, kiek primena prieš trejus metus laimėjusį švedo Manso Zelmerlowo hitą „Heroes“. Tačiau dėmesį San Marinas tikisi pritraukti viena pasirodymo detale.
Į sceną atlikėjos atsigabeno keturis tikrus robotus. Vienas jų, mažesnis už kitus, rankose laikė užrašą „dydis – nesvarbu“. Smagi ir ironiška užuomina į nykštukinės valstybės, kuriai dažniausiai nepavyksta patekti į finalą, teritorijos dydį.
Beje, kadaise SEL lyderis Egidijus Dragūnas pramogų pasaulio užkulisiuose siūlė idėją – kadangi pasirodyme „Eurovizijoje“ dalyvauti gali tik šeši žmonės, vaizdą scenoje lietuviai galėtų pagerinti, pasitelkę robotus. Atrodo, San Marinas pagalvojo panašiai – tik nepasakysi, kad tai labai įspūdinga.
Su I.Zasimauskaite susibičiuliavęs danas Rasmussenas scenoje atrodė kaip vikingas iš istorinio filmo – didingą kūrinį „Higher Ground“ su tvirtais, barzdotais bendražygiais sudainavo, scenoje plevėsuojant burėms ir siaučiant pūgai.
Pasirodo, daina išties įkvėpta legendos apie islandų vikingų vadą, todėl kūrinyje skamba ne tik anglų, bet ir islandų kalba. Tik kodėl pasirodymo pabaigoje plevėsuoja balta vėliava? „Eurovizijos“ užkulisiuose juokauta, jog Danija pasiduoda be kovos.
Pernai Rusija į Ukrainoje vykusią „Euroviziją“ norėjo pasiųsti vaikščioti negalinčią, prie vežimėlio prikaustytą dainininkę Juliją Samoilovą. Ukraina jos neįsileido – mat rusė koncertavo aneksuotame Kryme ir taip pažeidė konkursą rengusios šalies įstatymus.
Kilo didelis tarptautinis skandalas, Rusija nepraleido progos daugybę sykių pašiepti ukrainiečius, neva išsigandusius merginos su negalia, ir galiausiai pažadėjo, kad J.Samoilova savo galimybę gaus 2018-aisiais.
Pažadas ištesėtas – tačiau dar prieš pusfinalį kritikai malė į miltus ir Julijos vokalą, ir pasirodymo idėją, kuri, kalbama, labai nepatiko ir pačiai dainininkei.
Kūrinį „I Won't Break“ atlikusi rusė scenoje buvo pavaizduota kaip kalno viršūnė, sudėtingesnes priedainio natas už ją dainavo pritariantieji vokalistai, dėmesys buvo sutelktas ne apie savo gyvenimo dramą dainuojančią moterį, o į įspūdingus judesius demonstruojančius baleto šokėjus. Kartais, turint omenyje Julijos negalią, tai atrodė tiesiog žiauru.
Tarp favoritų iš anksto buvo minima šį pavasarį ir Lietuvoje viešėjusi Moldovos grupė „DoReDos“ – trys linksmuoliai, kuriuos globoja ir konkursui dainą „My Lucky Day“ parašė Rusijos popkaralius Filipas Kirkorovas.
Balta siena su atsidarančiomis durimis ir langais, pro kuriuos matosi kūno dalys, šokantys atlikėjų „antrininkai“ – visa tai atrodė linksmai ir spalvingai. Tipiškas „eurovizinis“ kičas, kuriam finale dažniausiai atsiranda vietos.
„Filipas mums sakė – galite dainuoti vakarietišką popsą, bet „Eurovizijoje“ bus tai darančių geriau už jus. Darykite tai, kas jums artima“, – lrytas.lt pasakojo grupės nariai. Nepasiginčysi – patarimas geras.
Olandas Waylonas – tikra „Eurovizijos“ žvaigždė. Mat 2014-aisiais kaip dueto „The Common Linnets“ narys jis šiame konkurse užėmė antrąją vietą. Palikęs grupę, Waylonas tęsia solinę karjerą – ir šįkart „Eurovizijoje“ pasirodo su kur kas energingesne daina „Outlaw In' Em“. Skrybėlėtas, kiek ironiško, „kieto“ vaikino iš kantri muzikos baro įvaizdį kuriantis olandas su savo grupe tiesiog scenoje groja savo dainą – jokių ypatingų šou sprendimų, tik muzika ir šviesos.
Ketvirtą sykį „Eurovizijoje“ dalyvaujanti Australija visus ankstesnius sykius finale pateko į dešimtuką. Šįkart jai vėl pranašaujama sėkmė – trumpa suknele pasidabinusi dainininkė Jessica Mauboy viena scenoje atlieka pakilų, ritmingą popmuzikos kūrinį „We Got Love“. Tikra „eurovizinė“ diskoteka, himnas meilei su spinduliais už dainininkės nugaros ir scenoje sproginėjančiais fejerverkais.
Jei Lietuva į „Euroviziją“ būtų išsiuntusi grupę „el Fuego“, panašiausi jų konkurentai būtų gruzinai „Iriao“.
Folklorą, džiazą ir popmuziką derinantys gruzinai turi galingus balsus, yra koncertavę džiazo festivaliuose Indonezijoje, Malaizijoje ir kitur, o pernai gruodį muzikavo ir nedideliame Vilniaus klube „Jazz Cellar 11”.
„Eurovizijoje“ jie – su gimtąja kalba atliekama daina „Sheni gulistvis“. Pakilia, solidžia ir skleidžiančia šviesią nuotaiką (ne tik dėl pabaigoje scenoje pasipilančio žiežirbų lietaus) – net jei nepatektų į finalą, gruzinai gali didžiuotis tokiu gražiu pasirodymu.
Lenkija šįmet į „Euroviziją“ pasiuntė šokių muzikos prodiuserį Gromee, o kad jam nebūtų nuobodu, kūrinį „Light Me Up“ dainuoti pasamdė švedų vokalistą Luką Meijerį. Daug ugnies, elektroninės šokių muzikos ritmai – kartais tai primena šio žanro megažvaigždę Davidą Guettą (L.Meijeris į jį net kiek panašus), kartais – grupę „Coldplay“. Pasirodymas, kupinas šio laikmečio ženklų.
Maltietės Christabelle pasirodyme – daug dramos, įspūdingų vaizdų. Scenoje – iš ekranų sudėliotas „namas“, pasirodyme – daugybė vizualinių efektų ir choreografijos. Daina „Taboo“ – sukurta „Euroviziją“ laimėjusios Loreen dainos „Euphoria“ bendraautorio, švedo Thomo G:Sono. Malta mano, kad tai – geras ženklas. Paaiškės vakaro pabaigoje.
Vengrai AWS – vieni tų atlikėjų, dėl kurių vis kalbama, kad „Eurovizijos“ konkursas smarkiai keičiasi. Grupė – gerai žinoma gimtojoje šalyje, jos muzikoje susipina metalas ir psichodelinis rokas. Tiesa, „Eurovizijai“ jos pasirinkta daina „Vislat Nyar“ yra kiek paprastesnė – tiesiog trys minutės trankių gitarų, roko ir ugnies. Dar prieš porą dešimtmečių toks pasirodymas „Eurovizijoje“ būtų atrodęs gana keistai, bet laikai keičiasi, ir dėl to reikia džiaugtis.
Latvio ir brazilės dukra, Rio de Žaneire gimusi, Niujorke gyvenanti Laura Rizzotto dar prieš pusmetį buvo beveik nežinoma Latvijoje. Tačiau tada su savo kūrybos daina „Funny Girl“ laimėjo Latvijos atranką – kaip pasakojo kolegos tos šalies pramogų versle, šalis buvo pasiilgusi naujų veidų.
Prieš pusfinalį ji vylėsi, kad sugebės finale prisijungti prie ten jau patekusių lietuvės Ievos Zasimauskaitės ir estės Elinos Nečajevos. Raudonos spalvos drabužiais pasidabinusi atlikėja padainavo aistringai ir dramatiškai, regis, iš savo kūrinio išspausdama viską, bet tokiame spalvingų pasirodymų kupiname pusfinalyje to gali nepakakti.
Švedas Benjaminas Ingrosso – tipiško skandinaviško stiliaus atstovas. Kiekvienas jo žingsnis scenoje kvepia žodžiu „kokybė“. Pasirodymo esmė – tamsiame fone atsirandančios linijos, greta kurių žingsniuojantis švedas kūrinį „Dance You Off“ atlieka beprotiškai tiksliai – iki kiekvieno žvilgsnio ir primerktos akies. Nušlifuotas pasirodymas, įsimenanti moderni popdaina, būtų labai keista, jei tai nepatektų į finalą.
Juodkalnis Vanja Radovanovičius dainą „Inje“ atlieka, pasidabinęs melsvu kostiumu ir apsuptas baltomis suknelėmis pasipuošusių vokalisčių. Vaizdas – lyg vyktų graudokos vestuvės, kuriose jis niekaip negali išsirinkti nuotakos. Tikriausiai komiškas efektas – neplanuotas, bet negali nustoti šypsotis. Tik vargu, ar patį dainininką tai džiugina.
Slovėnų reperė, rožiniais plaukais dėmesį traukianti Lea Sirk, pasirodanti su keturiomis šokėjomis, repuoja apie asmeninę laisvę ir gyvenimo iššūkius – gimtąja kalba. Kūrinys „Hvala, ne!” – hiphopo ir elektroninių garsų kokteilis, labai neįprastas „Eurovizijai“. Kad būtų dar keisčiau, Lea sugalvojo pertrauką dainoje, kuri sudaro įspūdį, kad nutrūko dainos įrašas. Šis pasirodymo elementas tikrai įsimins, bet dėl pačios dainos „Eurovizijos“ prognozuotojai nebuvo tokie tikri.
Pusfinalio pabaigai paliktas Ukrainos popžvaigždės Melovino pasirodymas – bene pats ekstravagantiškiausias. Dainą „Under The Ladder“ jis rašė apie tai, jog niekada nereikia pasiduoti, kokios nesėkmės beaplankytų. Kūrinį jis pradeda gulėdamas, tada pakyla ant judančios platformos, groja pianinu, kuris, kaip ir prie jo vedantys laiptai. Daug ugnies ir scenos efektų – įsimenanti ir tinkama pusfinalio pabaiga.
Pasibaigus visiems pasirodymams, metas balsuoti (Lietuva šiame pusfinalyje to nedaro) ir susipažinti su keliais į finalą be pusfinalio kovos žengusiais atlikėjais.
Po balsavimo vakaro vedėjos paskelbė, kurios dešimt dainų žengė į finalą. Paaiškėjo, kad iš šio pusfinalio į finalą pateko, šeštadienį „Altice“ arenoje vėl kovos ir su I.Zasimauskaite bei kitais konkurentais varžysis atlikėjai iš šių šalių: Serbija, Moldova, Vengrija, Ukraina, Švedija, Australija, Norvegija, Danija, Slovėnija, Nyderlandai.
