Vien per pastarąsias dešimt dienų buvo paskelbta apie mažiausiai penkių vertų dėmesio užsienio atlikėjų būsimus koncertus Lietuvoje.
Į Vilnių per artimiausią pusmetį atvyks JAV roko žvaigždė Jackas White'as, kanadiečių dainininkas Macas DeMarco, Pietų Afrikos išsišokėliai „Die Antwoord“, JAV šokių muzikos duetas „Sofi Tukker“ ir britų „indie“ roko žvaigždės „Glass Animals“.
Visa tai – neskaitant daugybės vasaros festivalių ir anksčiau jau skelbtų, šįmet įvyksiančių SCARXLRD, Tove Lo, „BadBadNotGood“, Moseso Sumney, „Little Dragon“, Jessie Ware, „GusGus“, „Rhye“, „a-ha“, Rogerio Waterso ir kitų nuo tipiškos popmuzikos kiek nutolusių užsienio artistų pasirodymų.
Muzikos verslo užkulisiuose jau patyliukais kalbama apie rinkos perkaitimą – esą Lietuvos publikos piniginės tiek užsieniečių koncertų tikrai „nepaveš“. Juolab kad bilietai į juos dažniausiai yra gana nepigūs.
Tačiau kol tai vyksta – džiaukimės. Juolab kad Lykke Li – viena atlikėjų, į kurią su pagarba žvelgia ir „popsinių“ radijo stočių klausytojai, ir šio to įdomesnio popmuzikoje ieškantys kritikai.
Dainininkė ir kompozitorė išgarsėjo prieš dešimtmetį – albumu „Youth Novels“. Dabar jai – 32-eji, o jos užantyje – daugybė įdomių patirčių, bendri kūriniai su U2, „Royksopp“ ir net kino genijumi Davidu Lynchu, bičiulystė su Lady Gaga ir Miley Cyrus,
Negana to, Lykke su bičiulėmis dar ir yra įkūrusi alkoholinio gėrimo mezkalio gamyklėlę, o pastaruoju metu veržiasi į kino pasaulį (pavyzdžiui, Terrence‘o Malicko filme „Song to Song“ suvaidino Ryano Goslingo herojaus merginą).
Be to, jos dainas mėgsta pasirinkti filmų ir serialų autoriai. Lykke balsas skamba „Saulėlydyje“, „Vampyro dienoraščiuose“ ir kituose žiūrovams gerai žinomuose darbuose.
Viename jos klipų nusifilmavo ir vienas garsiausių Švedijos aktorių Stellanas Skarsgardas, šiuo metu viešintis Vilniuje ir besifilmuojantis seriale „Černobylis“.
Jo koncerto svečių sąraše nebuvo. Tačiau jame buvo įrašyta kita garsi pavardė – į pasirodymą Lykke pakvietė serialo režisierių, anksčiau Stakka Bo slapyvardžiu popmuzikos karjerą dariusį, vėliau klipus Robbie Williamsui, Madonnai, Davidui Bowie ir daugeliui kitų kūrusį švedą Johaną Rencką. Kuris, beje, prieš kelias savaites lankėsi ir kitos ryškios švedės Fever Ray pasirodyme Vilniuje.
„Aš fotografuoju. Man patinka rašyti ir kolekcionuoti. Renku įvairias nuotraukas ir eilėraščius. Man patinka kurti mažyčius pasaulius iš jausmų, garsų ir kvapų. Patinka dekoruoti namus. Apsipirkinėti vintažinėse parduotuvėse. Patinka gaminti valgį ir žiūrėti filmus. Man patinka įvairi kūryba“, – yra sakiusi Lykke Li.
Vis dėlto ryškiausia jos veikla – muzikos scenoje. Po pusantros savaitės pasirodys ketvirtasis Lykke Li albumas „so sad so sexy“ - jį pristatydama, atlikėja pradėjo gastrolės, kurių maršrute viena pirmųjų stotelių yra Vilnius.
Dar prieš savaitę ji koncertavo JAV, tada aplankė porą Didžiosios Britanijos festivalių, o antradienį Vilniuje surengtas pasirodymas – pirmasis iš naujo solinių Lykke koncertų ciklo, kuriuo ji reklamuos naująjį diską.
Prieš pat koncertą ji internete išplatino dar porą kūrinių iš šio savo albumo, tačiau labiau reklamuoti savo pasirodymo Vilniuje nepanoro – per dvi viešnagės Lietuvoje dienas nedavė nė vieno interviu.
Po „apšildančios“ atlikėjos Rūtos Mur pasirodymo Lykke į sceną žengė kiek po pusės dešimtos vakaro – žiūrovai, tarp kurių buvo ir grupių „ba.“, „Deeper Upper“ nariai, Lilas ir Innomine, jau buvo pradėję nekantrauti.
Lykke Li į sceną žengė prietemoje, gigantiškų užuolaidų, ant kurių pavaizduotos akys, fone. Juodo latekso drabužiais pasidabinusi dainininkė koncertą pradėjo dainomis “deep end” ir “No Rest For The Wicked”.
Daug dūmų, apšvietimo efektai ir prie durų iškabinti užrašai „jokių nuotraukų ir filmavimo“ - Lykke Li ne iš tų, kurios žengusios į sceną puola maivytis fotografams.
Visas jos pasirodymas turi nepaaiškinamą tamsos ir melancholijos prieskonį – nors švelnus balsas ir melodijos kartais skamba visai linksmai.
Tai įdomus derinys – Lykke Li neabejotinai dainuoja tai, ką galima pavadinti komerciniam radijui patrauklia popmuzika. Tačiau visą laiką kirba mintis, jog šios dainos slepia kažką liūdno ir keliančio nerimą.
„Labas, Vilniau. Aštuonerius metus laukiau, kada galėsiu čia atvykti. Labai džiaugiuosi, kad tai pagaliau nutiko“, - žiūrovams, kurių į „Compensa“ salę susirinko apie du su puse tūkstančio, sakė Lykke.
Didžiąją dalį pasirodymo ji atliko prietemoje, negausioms dekoracijoms sušvintant vis kita vaivorykštės spalva. Draudimas fotografuoti čia atrodė perdėtas – net ir labai norint, telefonu ne itin ką kokybiškai įamžinsi (nors bandančių vis dėlto buvo).
Pristatydama naujas dainas, Lykke vylėsi, kad lietuviai jau spėjo jas išgirsti internete. Ir šiaip dažnai atrodė perdėtai kukli – klausinėdama publikos, ar jai tikrai patinka.
Tačiau teatrališkai besiraitanti artistė kuklinosi be reikalo. „Jos muzika man tikrai labai patinka. Skambesys – puikus. Koncerte gal ir buvo duobių, bet jų pasitaiko visiems“, - sakė trumpam parūkyti iš salės išlėkęs reperis Lilas.
Pristatydama kūrinį „Utopia“, dainininkė ji skyrė užpernai gimusiam sūnui Dionui (jo tėvas – žinomas muzikos prodiuseris Jeffas Bhaskeris) ir mirusios savo motinos atminimui.
Po jos žiūrovų laukė tai, dėl ko tikriausiai ir atėjo mažiau besidomintys Lykke kūryba – euforiškas hitas „I Follow Rivers“. Bet net ir jis, miniai šokant, skambėjo gana melancholiškai.
Bisui ji pasiliko dainas „sex money feelings die“ ir „Tonight“ - dar kartą primindama, kad mažai kas šių dienų popscenoje liūdesį ir seksualumą sugeba supinti taip efektingai.
