„Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Vakarų valstybių, visuomenės informavimo įstatymas nereglamentuoja, kiek procentų laiko radijo stotys turi transliuoti lietuvių kūrėjų kūrinius. Iš to gimsta situacija, jog daugelyje radijo stočių Lietuvos kūrėjų muzikai tenka minimali laiko dalis. Nuo to ypatingai kenčia jaunieji lietuviškos muzikos kūrėjai, kurie atsimuša į Lietuvos transliuotojų pastatytą „neformato” sieną.
Tai užkerta kelią jauniems Lietuvos atlikėjams ar jaunoms grupėms sėkmingai daryti karjerą bei lygiavertėmis sąlygomis konkuruoti dėl klausytojų dėmesio“, – sako V.Kernagis.
Šiandien Lietuvoje galiojantys teisės aktai nenumato, kiek procentų turinio Lietuvos radijo stotys turėtų transliuoti lietuvių atlikėjų kūrinius.
„Padėtis tokia, jog Lietuvos radijo transliuotojai dažniausiai transliuoja užsienio atlikėjų įrašus. Lietuvai, siekiant kelti lietuviškos muzikos kokybę, daugelio Vakarų valstybių pavyzdžiu, reikia nusistatyti atitinkamas nacionalinių kūrinių kvotas.
Verta siekti, kad tokia kvota Lietuvos radijo stotims siektų bent 35 procentus. Taip pat svarbu, kad 1/4 šios kvotos būtų skirta naujiems — per pastaruosius trejus metus sukurtiems muzikos kūriniams. Šis žingsnis esminis, siekiant auginti jaunąją lietuvių atlikėjų ir kūrėjų kartą, skirti jai daugiau laiko eteryje, didinti jų potencialą, padėti eksportuoti lietuvišką muzikinį turinį į užsienį“, – teigia parlamentaras.
Anot jo, panašaus pobūdžio nacionalinių kūrinių kvotos yra įvestos eilėje Vakarų Europos valstybių, o šalys, dar neįteisinusios analogiško teisės akto, tai ketina atlikti artimiausiu metu (pvz., Vokietija).
„Džiugu tai, jog šią iniciatyvą remia visų Seimo frakcijų atstovai. Visų Seimo politinių grupių atstovai savo parašu išreiškė palaikymą šiam įstatymo projektui. Tai rodo vieningą šiandieninės padėties matymą ir pasiryžimą vienbalsiai spręsti problemą”, – dėl Seimo frakcijų sutarimo džiaugėsi V.Kernagis.
Jis parengė Lietuvos nacionalinių kūrinių kvotų įstatymo projektą, kurį artimiausiu metu teiks svarstyti Seimo plenarinei sesijai.
