Norėdami išreikšti palaikymą V.Kernagio iniciatyvai, atlikėjai, dainų autoriai bei asociacijų atstovai ketvirtadienį susitiko spaudos konferencijoje.
Į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką atvyko grupės „Garbanotas Bosistas“ narys Mantas Joneikis, AGATA tarybos pirmininkas, dainų autorius Domantas Razauskas, grupės „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė, atlikėjas Vidas Bareikis, LMTA profesorius, LATGA Tarybos prezidentas Teisutis Makačinas, Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas Vaidas Stackevičius, dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu ir muzikos kūrėjas Leonas Somovas.
„Reiškiame visišką palaikymą šiam įstatymo projektui. Kalba eina ne vien apie kūrinius lietuvių kalba, bet ir lietuvių kūrėjų dainas užsienio kalbomis. Muzikos portale pakartot.lt yra apie10 tūkst. muzikos albumų, kurie yra pasiekiami radijui. Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje įregistruojama per 7 tūkst. kūrinių, o tai yra apie 20 radijui pasiekiamų dainų per dieną“, – konferenciją pradėjo V.Stackevičius.
Dalyviai sutartinai tvirtino, kad dažnesnis lietuvių autorių kūrinių skambėjimas radijuje sukurtų sąlygas kurti kokybiškesnį produktą ir konkuruoti su užsienio atlikėjais.
„Po įstatymų pakeitimų kūrėjai užsidirbtų bent milijonu eurų daugiau. Šiuos pinigus galima būti panaudoti naujų dainų kūrybai“, – sako Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas.
Kad tai didintų kūrėjų materialinę bazę, pritarė ir T.Makačinas.
„Žinau, kokie skaičiai išplaukia į užsienį. Jeigu bent 10 procentų liktų čia, mūsų industrija tai tikrai pajustų. Visa Europa renka didžiulius pinigus už muzikos kūrybą. Na, o mūsų, kad ir kiek prašytume, autoriai negauna nieko.
Šis procesas, žinoma, nėra lengvas. Jis turėtų būti labai gerai apmąstytas. Mums visiems aišku, kad akustinė medija yra tik dalis to, ką ši sistema turėtų apimti. Vien Kernagio galvos tikrai nepakaks. Reikia kviesti visus mus, ekspertus, ir galvoti, kaip tinkamai tai padaryti“, – įsitikinęs LATGA Tarybos prezidentas.
Konferencijos dalyviai taip pat išskyrė pastebėjimą, kad radijo stotys formuoja klausytojų skonį. „Kokia pasiūla, toks ir skonis“, – sakė grupės grupės „Garbanotas Bosistas“ narys Mantas Joneikis.
Ilgus metus gyvuojanti grupė surengia, palyginti, nemažai koncertų, o festivalių aplanko, kaip M.Joneikis juokavo, „turbūt net perdaug“. Deja, radijo stotims, anot jo, tai daro mažai įtakos.
Konferencijoje susikirto ir iširusio Justės Arlauskaitės-Jazzu bei Leono Somovo dueto keliai. Šių kūrėjų muzika radijo eteryje skamba, palyginti, dažnai. Tačiau tiek vienas, tiek kitas, stojo į kovą dėl dažnesnio Lietuvos kūrėjų muzikos skambėjimo radijo eteryje.
„Esu altruistė. Aš jau seniai svajoju, kad lietuviškos muzikos industrija priartėtų prie pasaulinio lygio. Dabar jos čia beveik nėra. Mano nuomone, muzika yra didžiulė kultūros dalis. Ją puoselėjant tai būtų labai didelis žingsnis.
Muzikantams gyventi taptų lengviau, o tuo pačiu ir skleisti savo kūrybą. Čia esu ne dėl asmeninių ambicijų. Man norisi skatinti atlikėjus kūrybai ir kokybei. Jeigu matai, kad sekasi ir iš to net gali užsidirbti – pirmyn. Tikiu, kad radijo stotys peržvelgs, ką turi ir įvertins mūsų kūrėjų pastangas.
O muzikos yra įvairios. Žingeidžiam lietuviui, tikiu, svarbi įvairovė ir plačios pažiūros“, – kalbėjo J.Arlauskaitė-Jazzu.
Garsus muzikos kūrėjas L.Somovas sėkmingai dirba su grupe „Highly Sedated“, atliekančia savo kūrinius anglų kalba. Todėl muzikantas prakalbo ir apie lietuvių kūrybos kitomis kalbomis svarbą. Jo nuomone, kūryba užsienio kalba gali paskatinti lietuvių muzikos sklaidą pasaulyje.
„Seniai pastebėjau nusistovėjusį pasidalijimą tarp lietuviškos muzikos tekstų lietuvių kalba ir lietuviškos muzikos tekstų anglų kalba. Nereikėtų kategorizuoti. Tai yra lietuvių kūryba. Mums, kūrėjams, tai yra labai naudinga“, – sakė L.Somovas.
Konferencijoje dalyvavęs muzikantas Vidas Bareikis susirinkusius radijo stočių atstovus taip pat ragino su klausytojais dažniau dalintis lietuvių kūriniais. Juk jie atstovauja pagrindinę muzikos sklaidos priemonę.
„Visos platformos turi tam tikras auditorijas. „Instagram“, „Facebook“, radijas, televizija – kiekvienas šaltinis sulaukia skirtingo amžiaus vartotojų dėmesio. Niekas nedraudžia „Youtube“ siūlyti savo dainos, o kažkodėl radijas dažnai yra kažkoks tabu. Jaunam atlikėjui išgirsti savo dainą radijuje yra paskatinimas kurti toliau“, – įsitikinęs V.Bareikis.
J.Arlauskaitė-Jazzu radijo stočių atstovams nepagailėjo ir aštresnio komentaro. Anot jos, žinant, kokią pasiūlą lietuvių kūrėjai suteikia radijui, siūlyti, palyginti, labai nedidelę to dalį – gėdinga.
„Man tai skamba kaip absoliuti tinginystė, asmeniškumai ir socialinis pasyvumas“, – svarstė Jazzu.
Konferencijoje susirinkę muzikantai vieningai pritarė nuomonei, kad lietuviai linkę pernelyg vieni kitus nuvertinti. Todėl, anot grupės „Skylė“ vokalistės Aistės Smilgevičiūtės įstatymų pokyčiai būtų naudingi ir tautiškumo puoselėjimui. „Atsirastų daugiau lietuviško turinio mūsų kasdienybėje“, – sakė A.Smilgevičiūtė.
