Kuo šiandien gali džiaugtis Lietuvos muzikos autoriai, ko jie palinkėtų sau ir kitiems mūsų šalies muzikos autoriams bei muzikos gerbėjams? Į šiuos klausimus atsakė dainininkai ir dainų kūrėjai, Asociacijos LATGA nariai Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Vidas Bareikis.
J.Arlauskaitė-Jazzu sako pastebinti, kad nors ir palengva, bet Lietuvos muzikos scenoje situacija keičiasi į gera. „Visko daugėja – pilnėja salės, daugėja grupių ir atlikėjų, o tai reiškia, kad gerėja ir muzikos kokybė. Labai svarbu, kad lietuviai palaiko ne tik užsieniečius, bet ir mus, lietuvius. Asmeniškai aš jaučiu tikrai didelį palaikymą ir tai mane įkvepia kurti. Todėl noriu paskatinti visuomenę daugiau domėtis lietuviška muzika, nes jos dabar tikrai yra daug ir įvairios. Tada ir salės būtų pilnesnės, ir radijas dažniau grotų, o ir kūrėjai turėtų daugiau galimybių kurti Jums“, – kalba žinoma dainininkė.
Sau ir savo kolegomis Tarptautinės muzikos dienos proga ji pirmiausia linki išsivaduoti iš kompleksų ir suprasti, kad esame pasaulio dalis. „Mes, lietuvių kūrėjai, nesame kažkokie atriboti, tereikia atrasti kelius. Linkiu kūrybiškumo, muzikos kokybės. Be to, mums reikia labiau vienas kitą palaikyti, o taip pat suprasti, kas esame ir kokią misiją atliekame. Ir, žinoma, reikia labiau tikėti, kad pasaulis mus išgirs“, – sako J.Arlauskaitė-Jazzu.
Muzikos autorius ir atlikėjas V.Bareikis pritaria J.Arlauskaitei-Jazzu, kad situacija gerėja, o savo kolegoms kūrėjams linki didesnio produktyvumo ir valstybinių įstaigų bei visuomenės palaikymo: „Kai pabendrauju su savo kolegomis latviais, suprantu, kad mes jau ne taip ir blogai gyvenam, nepaisant to, kad jie turi tikrai stiprius tarptautinius vardus, tokius kaip „Brainstorm“ ar „Instrumenti“.
Latviai pavydi mums ir sako, kad jų scena praktiškai merdi, o Lietuvos muzikos scena tiesiog spirgėte spirga naujienomis ir trykšta kūrybiškumu. Matyt, reikia tuo didžiuotis ir toliau kurti bei tą savo kūrybą skleisti. Žinoma, dažnai pasigendam valstybės pagalbos ir paramos toje kūrybos sklaidoje. Kažkodėl manoma, kad jei tavo dainas groja radijas ir televizija, tai tu užsidirbi labai daug pinigų ir visa ta sklaida gali užsiimti pats. Deja, taip nėra. Niekas neįvertina, kiek kainuoja įrašų studijos, instrumentai, repeticijų studijų nuoma ir t. t.“, – teigia V.Bareikis.
„Visų pirma norime pasveikinti muzikos autorius su Tarptautine muzikos diena ir palinkėti, kad jų sukurta muzika sklistų kuo plačiau ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Šia gražia proga sveikiname ir visus muzikos kūrinių naudotojus (televizijas, radijo stotis, kavines, prekybos centrus ir t. t.) , kurie savo versle ir veikloje naudoja ne tik užsienietiškos, bet ir lietuviškos muzikos repertuarą. Jūs taip pat labai prisidedate prie lietuviškos muzikos sklaidos ir skatinate autorius kurti“, – teigia Asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Paulius Sartatavičius.
Asociacijos LATGA duomenimis, 2017 m. Lietuvos muzikos autoriams už jų kūrinių naudojimą buvo paskirstyta 1 985 791 Eur. Dalį šios sumos sudaro kompensacinis atlyginimas, dar vadinamas Tuščios laikmenos mokesčiu. Iš viso asociacijoje registruota per 3,300 muzikos ir / dainų tekstų autorių-teisių turėtojų (teisių turėtojais vadinami ir autorių teisių paveldėtojai) bei 31 muzikos kūrinių leidėjas. Tarptautinių sutarčių pagrindu Asociacija LATGA atstovauja ir užsienio muzikos autorius. Šiuo metu asociacija bendradarbiauja su 153 užsienio kolektyvinio administravimo bendrijomis iš 68 užsienio šalių.
