Pristatydamas naujausią savo dainą „Tu esi“, trijų atžalų – Adomo, Ričardo bei Joanos – tėvas dalijosi, su kokiais iššūkiais jam tenka susidurti auklėjant vaikus.
„Būti tėčiu man didžiulė garbė ir pareiga. Su sūnumis aš tvarkausi senovės Spartos stiliumi: galiu ir balsą pakelti, galiu ir nubausti. Bet ką man daryti su savo mergaite... Joana moka tokias akytes nutaisyti, kad pamiršti visus piktus žodžius.
Užvakar ji apsiverkė. Kūkčioja, glaudžiasi. Aš vis klausiu:
– Joana, ko tu nori, kas atsitiko? Ką tu nori, kad aš padaryčiau?
Vaikas pakėlė akis ir pasakė:
– Aš noriu, kad manęs pagailėtum.
Arba migdant nutinka mano vyriškai logikai nepaaiškinamų dalykų.
– Tėti, aš esu supykusi, todėl manęs negalima glostyti.
Aš ramiai sėdžiu šalia.
– Tėti, paglostyk mane, kaip aš užmigsiu kitaip?
Aš pradedu glostyti, o Joana:
– Tėti, tu prisimeni ką aš tau sakiau?
– Ką?
– Sakiau manęs neglostyti!
Ką čia bepridursi. Be galo myliu visus savo vaikus, bet šiandien noriu pasidalinti daina, kurią sukūriau Joanai“, – teigė S.Stavickis-Stano.
Dar visai neseniai S.Stavickis-Stano dalijosi, ką jam reiškia būti tėčiu ir ką planuoja veikti šią dieną.
„Per tėvo dieną mes važiuosime į kapines, aplankysime mano tėtį, nunešime gėlių ir jį pagerbsime. Būti tėčiu – didžiausia dovana. Jei galėtume įvertinti savo pasiekimus, gražiausias sukurtas dainas ar geriausiai parašytus žodžius, aš sakyčiau, kad labiausiai didžiuojuosi savo vaikais.
Man niekas negali pranokti Joanos, Adomo ir Ričardo, nes tai yra unikalūs mano kūriniai – džiaugiuosi būdamas jų tėčiu. Man labai gaila, kad mano tėvas nebuvo toks, kokio, galbūt, norėjau ar man reikėjo, bet tai suteikia man puikią galimybę kažką pakeisti, kai pats esu tėtis“ , – pasakojo jis.