2010 m. išleistas pirmasis britų sintpopo dueto albumas „Happiness“ tais metais tapo sparčiausiai parduodamu debiutiniu albumu Jungtinėje Karalystėje. Albumas, kurio pagrindiniai singlai „Stay“, „Wonderful Life“, „Better Than Love“ iki šiol neprarado aktualumo, užkopė į Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Suomijos ir kitų Europos šalių muzikos topų pirmąsias vietas. „Happiness“, kurio parduota daugiau nei 2 milijonai kopijų, 16 kartų pripažintas platininiu albumu.
2011 m. NME apdovanojimuose „Hurts“ buvo paskelbti geriausia nauja grupe, o kreipdamasis į publiką dueto narys Adamas Andersonas rėžė: „Ne taip jau blogai dviem pretenzingiems plepiams, kurie skamba kaip „Westlife“.
„Mūsų sėkmę lėmė prieštaravimai. Toks ir buvo tikslas – sukurti kažką, kas vieniems žmonėms labai patiktų, o kiti negalėtų to pakęsti. Ir priešiškų pusių vertinimai būtų beveik identiški – tik vieni skirtų nulį žvaigždučių, o kiti – penkias“, – interviu britų leidiniui NME sakė Theo Hutchcraftas, besiruošdamas „Happiness“ koncertų turui.
Susiję straipsniai
„Hurts“ vokalistas prisimena: „Mes bandėme kurti alternatyvią muziką, kuri būtų ir popmuzika, su neribotomis ambicijomis. „The xx“ pradėjo maždaug tuo pat metu ir iš tikrųjų skambėjo prieštaringai. Po poros metų Lana Del Rey pasirodė su visiškai kitokia popmuzikos vizija. Tai buvo pereinamasis laikotarpis ir mes jame jautėmės keistai. Koncertuodavome festivaliuose ar NME apdovanojimuose, kur visi mus ignoravo. Mes buvome juodosios avys.“
Paklaustas apie grupės vizualinę estetiką ir kaip atsirado elegantiškas „Hurts“ įvaizdis, Theo sako: „Mums didelę įtaką darė itališkas kinas, muzika ir tokios grupės kaip „Joy Division“, „Tears For Fears“, „The Smiths“ – visa tai, ką mes mylėjome. Neturėjome daug resursų. Eidami susitikti su įrašų kompanijų atstovais, vilkėdavome kostiumus, kad jie negalvotų, jog esame benamiai. Rengėmės taip, kaip norėjome save pristatyti.“
Theo Hutchcraftas neslepia, jog karjeros pradžioje grupė sukosi kaip išmanė: „Neturėjome brangių vaizdo kamerų, repetavome apleistame pastate. Tiesiog turėjome priversti viską veikti – ir, regis, mums pavyko. Keista, kad kažkas, gimęs iš būtinybės, tapo tokiu ikonišku. Kaip kai kurie iš vaizdo klipų – pvz. pirmasis „Wonderful Life“ vaizdo klipas buvo filmuojamas mūsų studijoje, vilkėjome tai, kuo vilkėdami atėjome, o žmonės klipe – tiesiog tie, kurie atėjo pašokti. Neseniai jį peržiūrėjau ir pagalvojau: „Kaip išvis nutiko, kad surinkome milijonus peržiūrų?!“ Manau, todėl, kad tai buvo labai tyra ir nuoširdu. Mes tiesiog darėme tai, ką norėjome, nes buvome jauni ir degėme noru būti kitokie.“
Paklaustas ko publika gali tikėtis iš jubiliejinio „Happiness“ koncertų turo, Theo sako: „2010 m., per „NME Radar Tour“, sugrojome visą albumą vien todėl, kad neturėjome kitų dainų. Dabar bus geriau nei bet kada anksčiau – koncertuosime su ta pačia grupe, bet visiškai kitame lygyje. Dainos įgijo savo gyvenimo spalvų – ko jos neturėjo pradžioje – ir žmonės su šiomis dainomis patyrė tiek daug. Tikslas – iš tikro atšvęsti tai, kur jos mus nuvedė. Kūrimo procesas buvo toks neįprastas. Ir dabar, po 15 metų, tai vis dar yra albumas, apie kurį žmonės kalba kaip apie klasikinį debiutą, arba netgi kaip apie tokį, kuris pakeitė jų gyvenimus.“