„Šių metų Aludarių festivalis buvo ne tik šventė – tai mūsų visų bendro darbo, kūrybos ir aistros kulminacija. Šiemet festivalis mums ypatingas. Kodėl? Nes pagaliau jaučiam, kad alus Lietuvoje nebėra tik gėrimas – tai kultūra, tai istorija, tai emocija. Ir šiemet tų emocijų buvo daug: nuo pirmo gurkšnio iki paskutinio šokio prie scenos. Buvo juoko, buvo diskusijų apie apynius, buvo net įnirtingų ginčų dėl to, ar rūgštusis alus geriau nei IPA. Ir visa tai – fantastiškas laikas“, – įspūdžiais po šių metų festivalio dalijasi Mažvydas Matukas, „Švyturys Brewery“ aludaris.
Klaipėdos „Švyturys Brewery“ ir „Švyturys Bhouse“ kiemai visą šeštadienį pulsavo gyvos muzikos skambesiu – trijose festivalio scenose savo pasirodymais džiugino tokie vardai kaip „Solo Ansamblis“, „Ba.“, „Despotin Fam“, „Kamanių Šilelis“, „Rūta Mur“, „FC Baseball“, „Superkoloritas“, „Abudu“, „Freestarz“ ir daugelis kitų – kiekvienas jų įnešė savitą muzikinį atspalvį ir sukūrė nepamirštamą atmosferą.
„Aludarių dienoje man labiausiai patinka backstage‘as. Vasarą į Klaipėdą susirinkę žmonės man apskritai yra kažkoks išskirtinis dalykas. Į šį festivalį man visada labai smagu sugrįžti, nes mūsų istorija jame yra labai ilga“, – sako Benas Aleksandravičius, roko grupės „ba.“ Lyderis.
Jam antrina ir grupės „Kamanių šilelis“ nariai Kamilė Gudmonaitė ir Mantas Zemleckas.
„Mums labai įsiminė backstage‘as, kur kartu laiką leido visi muzikantai. Labai gerai, kad ta erdvė tokia nedidelė, visi būna vienas arti kito, ta energija susikaupia vienoje vietoje – labai geras jausmas. Visada atsimenu atmosferą – festivalyje groja tik pačios geriausios grupės. Mane labai sujaudina, kai matau ašarotas klausytojų akis. Tuomet aš ir pati susigraudinu“, – tvirtina K.Gudmonaitė.
Maistas festivalyje tradiciškai yra toks pat svarbus kaip ir muzika. Organizatoriai siekia kelti alaus vartojimo kultūrą, skatinti jo derinimą su įvairiais patiekalais, kviečia atrasti naujus skonius ir išbandyti dar neragautus derinius, tad kaip ir kasmet festivalio organizatoriai kvietė atvykti tuščiais skrandžiais. Ir ne veltui – šalia scenų festivalio lankytojus viliojo dvi dešimtys maisto furgonėlių: nuo gardžių ilgai brandintos tešlos itališkų picų ir mėsainių iki grilio patiekalų ir egzotiškų gastronominių derinių – kiekvienas čia galėjo rasti kažką, kas nustebino, pradžiugino ir sužadino apetitą.
Šių metų festivalyje dar labiau išsiplėtė ir gėrimų degustacijų zona – joje lankytojai galėjo paragauti išskirtinių gėrimų iš įvairių pasaulio kraštų. Jau tradiciškai įvairius eksperimentinius skonius pristatė ir „Švyturio“ aludariai. Ši zona tapo puikiu atokvėpio tašku – erdve, kurioje buvo galima trumpam atsitraukti nuo muzikos šurmulio, atrasti naujų skonių ir pasimėgauti vasarišku vakaru.
„Bėgant metams matome, kad žmonės vis dažniau nori istorijų. Ne tik apie skonį, bet ir apie tai, kaip gimė receptas, kas įkvėpė, kokia klaida pavirto atradimu. Todėl šiemet kiekvienas mūsų stendas buvo ne tik kranas su alumi, tai buvo pasakojimas. Apie mus, apie žmones, apie tai, kaip alus sujungia. Mums svarbiausia yra bendruomenė. Nesvarbu, ar esi aludaris, ar tiesiog smalsus ragautojas – čia visi lygūs. Čia mes dalinamės, ragaujam, mokomės vieni iš kitų. Ir būtent dėl to šis festivalis toks svarbus – jis augina mus visus“, – priduria M.Matukas.
Aludarių dienos festivalis siūlė ne tik muzikinį ir kulinarinį turinį – netrūko ir kūrybinių veiklų bei netikėtų pramogų. Klaipėdoje vyko įvairios kūrybinės dirbtuvės, o smalsiausi lankytojai turėjo galimybę apsilankyti ekskursijose po daryklą. Patyrę aludariai supažindino su gamybos procesu, aprodė „Švyturio“ erdves ir pasidalijo mažai kam žinomomis aludarių gyvenimo istorijomis.
Savo vietą festivalyje turėjo ir jau legendine tampanti tatuiruočių zona. Trečius metus iš eilės čia darbavosi „Onemoretattoo“ komanda, kvietusi tatuiruotes darytis nemokamai. O tiems, kuriems ryžto pritrūko, puikia alternatyva tapo „Tagspot“ siūlomos laikinos tatuiruotės – stilingos, nemokamos ir sukurtos būtent šiam festivaliui.