Vaizdo klipe žiūrovas susiduria su neįprasta, kinematografiška istorija – nuogas, randuotas žmogus akistatoje su rėkiančia, besijuokiančia minia.
Šis vaizdas – tarsi metafora to, ką išgyvena kiekvienas, tapęs patyčių, psichologinio smurto ar anoniminių komentarų taikiniu. Donato kūnas, padengtas simboliniais randais, tampa vidinio skausmo atspindžiu.
„Šis kūrinys – apie priėmimą ir atvirumą. Apie tai, kad mūsų netobulumas gali tapti stiprybe, – pasakoja Donatas Montvydas. – Mes seniai kalbėjome apie tai, kad norėtume sukurti kažką, kas nebūtų laikui pavaldu – kad žinutė išliktų aktuali ir ilgalaikė. Šis klipas man tapo savotišku išsilaisvinimo simboliu.“
Iš R. Rudoko lūpų – juodas humoras apie 30 metų jaunesnę žmoną: gali sakyt, kad jis pedofilas arba ji debilė
Režisierius Eugenijus Tichonovas, ilgametis Donato bendražygis, šį kartą kviečia žiūrovus į netikėtą vizualinę kelionę.
„Sukūrėme kažką, kas atrodo kaip blogas sapnas – toks vaizdų kratinys, kuris paliečia, nupurto ir palieka randus. Tikrus randus.
Susiję straipsniai
Patyčių kultūra, ypač internete, palietė daugelį. Šis klipas – apie tai, kaip žodžiai virsta žaizdomis, kaip kartais trūksta žmonių, kurie mus iš tikrųjų mato.
Donatas – bene vienintelis atlikėjas Lietuvoje, su kuriuo galima kurti tokio mastelio muzikinius klipus neieškant didelių kompromisų. Šis klipas tapo erdve įgyvendinti net ir beprotiškiausias mūsų idėjas“, – pasakojo jis.
Prie šio išskirtinio projekto dirbo beveik 80 profesionalų, tarp jų – kino operatorius Linas Žiūra, menininkė Martina Kryževičiūtė ir Ignas Puikis, kuris tikrus neapykantos komentarus pavertė meno kūriniais.
„Šviesa tamsoje“ yra kvietimas susimąstyti. Galbūt bus nepatogu. Galbūt ji paliks daugiau klausimų nei atsakymų. Bet kartais būtent nuo to ir prasideda tikrasis pokalbis. Kartais tamsa yra būtina, kad pamatytume šviesą.