Su šiuo albumu scena atrado įspūdingo balso dainininkę Saulę Laurinaitytę. Jis tapo neatsiejama jos įvaizdžio dalimi – net ir vėlesni, techniškai tobulesni įrašai vis sugrąžina prie šio legendinio debiuto žavesio, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šiam balsui muzikinį albumo pagrindą išliejo du žymūs kūrėjai – holistinės elektronikos gelmių meistras Gediminas Dapkevičius, bei jausminga akustine instrumentuote žavėjęs tapytojas Paulius Arlauskas.
Pastarasis ir buvo grupės įkūrėjas, nuo 1985 m. stygavęs Šiaulių menininkų sambūrį, besivadinusį „Žuwys“, kuriame savo laiku muzikavo kelios dešimtys jaunuolių, tarp jų „BIX“ būgnininkas Gintas Gascevičius („Gin’ Gas“) patrakėlis Remigijus Ruokis, meditacijų kompozitorius Raimondas Rašpoliauskas, perkusininkas Aurimas Povilaitis ir kiti.
1994-aisiais įamžintas albumas jungė 13 kūrinių ir tuomet vadintas avangardiniu, stilistiškai jį galima priskirti tiek new age, tiek postfolk, tiek world, tiek dainuojamajai poezijai – žanrams, kurie Lietuvoje išpopuliarėjo gerokai vėliau. Tuo laiku Saulė buvo kviečiama kurti vokalą mitologiniams grupės „Skylė“ roko spektakliams, dainavo džiazo renginiuose ir neretai būdavo vadinama „lietuviškąja Enya“. Šiame albume esama panašios daugiasluoksnės atmosferos, o kūrinių melodijos universaliai paveikios, jausmiškai įsismelkiančios.
Vinilinę plokštelę pradeda kūrinys „Smėlis ir vanduo“, kuris neabejotinai turėtų nustebinti atidesnius melomanus, nes jo senajame leidime nebuvo. Netikėtai archyvuose aptiktas ir anuomet į albumą neįtrauktas įrašas prideda šiam leidiniui žavios vertės. Taip pat, plokštelės klausytojai iš naujo atras tokius hitus, kaip „Tylos žydruma“, „Jie“, „Už kalnų“, kurių metafizinis skambesys buvo ištrauktas iš trupančių magnetinių juostų ir restauruotas garso architekto Artūro Pugačiausko.
Įrašai išlaiko žavaus natūralumo, grynos muzikos pojūtį, neperkrautą šiuolaikinėmis priemonėmis ar efektais. Ir tas tikrumo skonis veikia. Antrojoje plokštelės dalyje plukdanti meditacinė ritmika keičiasi, muzika įgauna kreivesnių formų, – pasigirsta vaikiškai smagus „Giminės“, egzotiškas „Maya“, sodriai ir čaižiai kontrastingas „Šulinys“. Albumo pabaiga priartina prie įprastesnės bardų kūrybos, su trupučiu skaidraus banalumo.
Kalbant apie ryškiai prisimintą Šiaulių fenomeną Atgimimo laikais, greta maištingo gitarinio roko ir elektroninės muzikos pionierių, „Saulė ir Žuvys“ yra dar vienas ypatingas reiškinys, būtinas pažinti ir prisiminti. Tai vienas gražiausių ir įtakingiausių ankstyvosios šiuolaikinės lietuviškos postfolk kūrybos albumų, kuris iki šiol neprarado aktualumo. Šios plokštelės melomanų lentynoje išties trūko.
Vinilinės plokštelės pristatymas ir perklausa įvyks spalio 9 d. Draugų Vardai, Vilniuje.