Slėpynės suaugusiųjų pasaulyje
„Šalia savo vaikystės darželio turiu studiją, į kurią norėdama patekti kaskart turiu pereiti kiemą. Kelias dienas iš eilės pataikiau eiti būtent tada, kai vaikai žaidė slėpynes. Per visą kiemą skaičiuojamas „Viens, du, trys... Einu ieškot!!!“ man kėlė šypsnį“, – pasakoja kūrėja.
Tačiau vaikiškas žaidimas atlikėjai tapo giliu impulsu apmąstyti suaugusiųjų gyvenimą: „Pagalvojau, juk ir mes toliau žaidžiame slėpynes, tik jau kitose teritorijose. Slepiamės nuo tiesos, darbų, vaikų, pilietinės atsakomybės, netgi nuo savo svajonių. Galiausiai susiėmiau, prisėdau ir pakankamai sudėtinga daina gimė per dieną.“
Pats pavadinimas „Stuku Stuku“ pasirinktas neatsitiktinai – tai simbolinis kvietimas išsilaisvinti. „Tai viena iš slėpynių formų, kai sušunkant „stuku stuku“ pasakomas besislėpusiojo vardas ir viskas – jis jau turi nustoti slėptis. Tokia simbolika kviečiu klausytoją išlįsti iš slėptuvės savo gyvenime“, – dainos esmę atskleidžia G. Vilkickytė.
Klipe – bėgimas nuo savęs ir jūra
Dainą lydi kinematografiškas vaizdo klipas, kurio filmavimui pasirinktas atšiaurus, bet magiškas Lietuvos pajūris. Nors pati yra vilnietė, Gabrielė pripažįsta, kad jos dvasia kyla iš jūros, todėl režisieriui Rokui Makarevičiui pasiūlius filmuoti Klaipėdoje, abejonių neliko.
Klipe matomas nuolatinis veikėjo bėgimas, pasak autorės, simbolizuoja vidinį protestą ir nenorą prisitaikyti.
„Pradžioje berniukas bėga nuo pačių slėpynių, jis nenori sustingti. Vėliau jis ne tik bėga – jis neriasi iš kailio. Mano nuomone, dažnai gyvenime pirmiausia kūne pajunti nepritarimą, norą eiti ieškoti savo kelio, renkiesi kelionę, dažnai – vienatvę. Tik pakeliui pradedi atrasti, kur bėgi ir kada verta sustoti. Šiuo atveju klipo veikėjo nesustabdo net jūra“, – pasakoja atlikėja.
Netikėta popietė filmavimo aikštelėje
Filmavimo darbai pareikalavo visos komandos ištvermės, tačiau vienas užkulisių momentas tapo gyvu dainos žinutės įrodymu. Komandai ilgai dirbant Pervalkos švyturio prieigose, juos stebėjęs vietinis gyventojas nusprendė „nebesislėpti“.
„Jis galiausiai iškepė naminių sausainių, išvirė rūšinės kavos ir tarė: „Seniai nemačiau žmonių, tai atėjau“. Tarsi simboliškai pasakęs „stuku stuku, Linas“ ir išlindęs iš savo slaptavietės. Sušalusiai komandai jis sukūrė tikrą Kalėdų popietę Pervalkos uoste“, – šiltu prisiminimu dalijasi Gabrielė.
Atlikėja tikisi, kad daina taps palaikymu tiems, kurie jaučiasi užstrigę: „Mūsų – tokių, kurie slepiasi, bet iš tikrųjų nori gyventi – labai daug. Iš slėptuvės išlįsti geriausia neskubant, vis paklausiant savęs, ko ilgiesi, kur gali būti tavo bendraminčių.“
Kviečia susitikti mokyklos suole
Bendraminčių paieškas Gabrielė Vilkickytė tęs ir artėjančiame koncertiniame ture per Lietuvos mokyklas „Rūpėjimo maištas“, jie vyks Vilniaus Užupio gimnazijoje sausio 7–8 dienomis, Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje sausio 21 d., Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje sausio 27 d., Klaipėdos Vitės progimnazijoje sausio 28 d. Tai nebus įprasti koncertai – atlikėja kviečia sugrįžti į mokyklas, pabendrauti ir „užsistukinti“ save.