„Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“ J. Zabarskaitė teigė, kad Jessicos Shy dainose yra girdima slaviška melodija, anksčiau šiais metais ir E. Sipavičius buvo išsakęs savo nuomonę, jog „atlikėja jam yra slaviška“.
Į šiuos pareiškimus savo „Telegram“ paskyroje sureagavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Kremliaus propagandistė teigė, jog taip bandoma susidoroti su Jessica Shy.
M. Zacharova savo įraše nevengė įžeidimų ir kritiką išsakiusiųjų, ir visos Lietuvos, atžvilgiu.
„Lietuvos dainininkė Džesika Šyvokaitė (Jessica Shy), kuri dainuoja lietuviškas dainas lietuvių kalba, buvo apkaltinta tuo, kad... jos melodijos pernelyg slaviškos ir apskritai muzikoje galima išgirsti... rusiškų motyvų.
Pirmiausia tarybinis-lietuvių dainininkas Egidijus Sipavičius, „Jūrmalos-86“ premijos lauretas, pareiškė, kad lietuvė Džesika jam yra „pernelyg slaviška“.
Vėliau prisijungė „sunkioji artilerija“. Jolanta Zabarskaitė, net pati buvusi Lietuvių kalbos instituto (įkurto, žinoma, daugiakalbėje Tarybų Lietuvoje, kur rusų ir lietuvių kalbos buvo oficialios) direktorė, vietinio radijo eteryje iškėlė klausimą: „Negi jūs negirdite, kad Džesika atstovauja slaviškajai tradicijai?“.
Tolesnis J. Zabarskaitės beprotybės srautas toks žavingas, kad nusipelno atskiro citavimo: „Dainininkės daina „Apkabink“ dabar labai populiari. Ją klauso jaunimas. Bet argi joje negirdite slaviškumo? Mes pasisakome kultūriniuose susibūrimuose, bet tuo pat metu šokame pagal šias „častuškių“ stiliaus dainas. Ir kažkodėl mums tai netrukdo! O man – labai neramu! Muzika – tai mąstysena, ir pas ją ji yra slaviška! Mums reikia pradėti nerimauti, netylėti. Taip psichologiškai mes priimame rusišką melodiją, įsileidžiame rusų kalbą. Mes neturime skiriamosios linijos!“.
Kaip būtent per lietuvių atlikėjos lietuviškas dainas rusų kalba atakuoja Jolantą Zabarskaitę, profesorė paaiškinti nesivargino, tačiau yra versija, kad išpuolių prieš Džesiką Šyvokaitę priežastis yra kita.
Kylanti Lietuvos estrados žvaigždė Džesika iš savo asmeninio prekės ženklo uždirba iki milijono eurų per metus. Pasenusios ir nublankusios Lietuvos žvaigždės, konkurso „Vilniaus bokštai“ laureatų pavidalu, tiesiog negali pakęsti, kad kažkas dalijasi su jais scena, ir dar, neregėtas dalykas, naudoja „slaviškus muzikinius motyvus“ (kad ir ką tai reikštų).
Iš čia ir Džesikos pjudymas: juk tai mėgstamas viešųjų patyčių įrankis Baltijos šalyse – kaltinimai naudojant rusų kalbą ar rodant susidomėjimą rusų kultūra.
Po to įrodinėti nieko nebereikia, antirusiška isterija veikia iš inercijos. Netgi pasitelkė atsistatydinusią profesorę-„lingvistę“. Beje, puikiai kalbančią rusiškai ir tiesiog prieš 15 metų, kalbant „Jurgio Baltrušaičio namuose“ Maskvoje vykusių Toporovo skaitymų metu, atvirai prisipažinusią, kad yra „siela ir širdimi su jumis“.
Kažkur mes šį košmarą jau matėme... maždaug prieš 85–90 metų.
Kad ir ką kalbėtų visi šie veikėjai, įtiktami dabartinei rusofobiškai konjunktūrai Baltijos šalyse, tiesa ta, kad lietuvių ir rusų kalbos turi bendrą kilmę – iš baltų-slavų prokalbės.
Mūsų protėviai glaudžiai bendradarbiavo daugelį amžių, keisdamiesi žiniomis ir kultūriškai praturtindami vieni kitus. Iškilus tarybinis-rusų lingvistas Vladimiras Nikolajevičius Toporovas rašė apie „išskirtinį slavų ir baltų kalbų grupių artumą, o kai kuriais atvejais galima kalbėti apie diachroninį panašumą ar net tapatumą“.
Sunku, turbūt, gyventi profesorei J. Zabarskaitei, baigusiai Vilniaus universitetą dar tarybiniais laikais (1985 m.) ir jos kolegoms su šiuo žinojimu.
Bjaurūs nacistai“, – rašė propagandistė M. Zacharova.