Svajonė apie šou, kokio dar nebuvo
Plačiau Lietuva Tomą pažino projekte „X faktorius“, kur jis pasirodė Alen Chicco vardu. Tąkart jis drąsiai kalbėjo apie tarptautines ambicijas ir savo viziją:
„Noriu sukurti tokį šou, kokio dar niekas niekur nematė.“
Lietuvą „Eurovizijoje“ atstovausiantis Lion Ceccah sunkiai renka žodžius: prakalbo ir apie šalies drąsą
Prieš projektą jis gyveno Londone ir dirbo padavėju, tačiau ateitį vis tiek siejo su scena. Jis atvirai sakė, kad nori suburti komandą, kurti savo muziką, jungti šokį, aistrą, teatrą. Jam visada buvo svarbu ne tik dainuoti, bet ir kurti visumą.
„Projekte, kai yra grafikas, tiesiog neturi kitos išeities, kaip kartais rinktis tą lengviausią kelią. Tai man labai nepriimtina“, – tuomet kalbėjo jis, pabrėždamas, kad ateityje kurs ir atliks tik savo dainas.
Susiję straipsniai
Drąsa būti savimi
Alen Chicco laikotarpiu Tomas tapo ir „drag“ kultūros dalimi. Jis neslėpė, kad pradžioje net nežinojo, kas tai yra, tačiau pajuto – tai jam artima.
„Mano tėvai pirmą kartą mane persirengusį pamatė per televizorių ir nors daugeliui galbūt pasirodys keistai, bet jie manęs nesmerkė ir to nesureikšmino. Jie tik pasakė – jis artistas, daro ką nori!“, – teigė jis.
Nors šeima nebuvo meniška ir ragino „eiti normaliai mokytis“, tačiau Tomas jautė, kad nuo scenos pabėgti negali.
„Aš visada jaučiau, kad turiu būti scenoje ir negalėjau nuo savęs pabėgti“, – sakė jis.
Vieši nuopuoliai ir vidinės kovos
Tačiau kelias – buvo vingiuotas. 2024-aisiais jo pavardė nuskambėjo po incidento Kaune, užfiksuoto laidoje „Farai“. Tai tapo vienu sudėtingesnių viešų etapų.
Tačiau kur kas gilesnis smūgis – mamos netektis. Apie ją Tomas kalbėjo itin jautriai
„Skausmas niekur nedings. Ko gero visą gyvenimą teks mokytis su juo gyventi“, – teigė jis.
Jis prisipažino kasdien prisimenantis mamą, su ja pasikalbantis kapinėse, o iš jos namų parsivežti antikvariniai indai tapo tyliais prisiminimų saugotojais.
Lūžis – Lion Ceccah gimimas
2024-ųjų pavasarį Tomas paskelbė atsisveikinantis su Alen Chicco vardu. Sprendimas nebuvo lengvas.
„Tai buvo sunkus sprendimas, bet jį priėmus nesidairiau atgal. Nors visą šį laikotarpį mane lydėjo baimė ir gedulas.“
Jis atvirai kalbėjo apie atsisveikinimą su sena savo versija:
„Keistis yra sunku, bet dar sunkiau yra tarnauti savo sukurtai ir įtikėtai realybei, kai tuo metu ji tau seniai nebetarnauja.“
Lion Ceccah – tai, pasak jo, pusė, kurią ilgai slėpė: „seksuali, pernelyg atvira ir laukinė“. Naujoji era tapo ne tik sceniniu, bet ir asmeniniu virsmu.
„Drobė“ – išpažintis be pagražinimų
Sugrįžęs į 2025-ųjų „Eurovizijos“ atranką su daina „Drobė“, jis ne tik dainavo – jis atvėrė savo istoriją. Kūrinį lydėjo itin jautrus prisipažinimas apie prieš penkiolika metų patirtą seksualinę prievartą.
„Prieš 15 metų patyriau prievartavimą iš tuo metu artimo žmogaus, būnant apsvaigintu. Daug metų galvojau, kad tai buvo tik sapnas ar prisigalvojimai, kol supratau, kad aš pats sau meluoju. Tai BUVO“, – pripažino jis.
Jis kalbėjo apie Stokholmo sindromą, apie lojalumą skriaudėjui ir apie savivertės paieškas:
„Savivertės mokausi iki šiol ir manau – tai viso gyvenimo studijos.“
„Euroviziją“ jis įvardijo kaip vietą, kur privalo būti tikras.
„Jeigu jau čia einu, ateiti tikram ir kalbėti nepagražintai“, – teigė jis.
Vizija, kuri keliauja į Europą
Šių metų pasirodyme Lion Ceccah pristatė futuristinę viziją – pasaulį, kuriame emocijos laikomos trukdžiu, o žmogus tampa tarsi užprogramuotu hibridu. Tačiau sistemoje įvyksta lūžis – ir būtent emocija tampa išsilaisvinimu.
Tai tarsi jo paties istorijos metafora: kontrolė prieš jausmus, baimė prieš atvirumą, patogumas prieš tikrumą.
Kas jis šiandien?
Tomas Alenčikas – tai žmogus, kuris nebijo kalbėti apie tai, kas nepatogu. Lion Ceccah – jo naujoji scena, kurioje telpa ir skausmas, ir drąsa, ir kūrybinė laisvė.
Didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje jis atstovaus Lietuvai ne tik su daina, bet ir su gyvenimo patirtimi. O kaip jis pats sako – „nuo šiol viskas plečiasi ir didėja“.