Su dainininkais pasirodys pianistė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos artistė Sonata Alšauskaitė. Bendrai norvegų ir lietuvių atliekami M. K. Čiurlionio sakraliniai kūriniai ir prieš koncertą rengiama paskaita, skirta lietuvių genijaus ir E. Muncho kūrybos sąsajoms, primins apie pernai Lietuvoje nacionaliniu mastu plačiai minėtas 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Prieš koncertą vyksiančioje įžanginėje paskaitoje meno istorikė Laima Marija Petrusevičiūtė, knygos „Melancholija ir saulė. Munchas ir Čiurlionis“ autorė, kalbės apie meną, muziką ir kultūrinius ryšius. Paskaitos metu bus demonstruojamos M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijos.
Koncerto pagrindiniu akcentu taps vengrų kompozitoriaus Ferenco Liszto unikalus ir gilaus dramatizmo kupinas kūrinys „Via Crucis“ (Kryžiaus kelias). Tai vienas iš labiausiai jaudinančių ir giliai dvasingų kompozitoriaus opusų, sudarytas iš keturiolikos dalių, vaizduojančių Jėzaus Kristaus kančios kelio stotis, pradedant nuo jo pasmerkimo mirti ir baigiant palaidojimu.
E. Puidokaitė-Atlanta – apie tai, kodėl paliko sceną, 4 piršlybas ir trankų sugrįžimą
Fortepijono partiją atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, tarptautiniu mastu pripažinta pianistė Sonata Alšauskaitė. Atlikėja yra tituluota M. K. Čiurlionio tarptautinio konkurso laureatė – pirmosios vietos laimėtoja. Muzikos kritikai S. Alšauskaitę apibūdina kaip atlikėją, teikiančią pirmenybę jausmams, jautrumui ir giliam interpretaciniam įžvalgumui, o ne vien techniniam virtuoziškumui. Muzikė glaudžiai bendradarbiauja su profesoriumi Petru Geniušu.
„Gaudeamus“ VU jungtinio choro sudėtyje jau yra atlikęs F. Liszto „Via Crucis“ pernai drauge su pasaulinio garso lietuvių pianiste Mūza Rubackyte įžymioje Prancūzijos Kompjeno pilyje. Šį kartą koncertas vyks ne ką mažiau įspūdingoje vietoje – Oslo universiteto auloje, kurią puošia net 11 E. Muncho paveikslų, nutapytų aliejumi ant drobės. Šie kūriniai buvo sukurti 1909–1916 m. laikotarpiu ir užpildo visą iškilmių salės erdvę. Žymiausias ciklo darbas yra „Saulė“, esantis salės centre. Kiti du didieji paveikslai šonuose – „Istorija“ ir „Alma Mater“. Paveikslai simbolizuoja mokslo šviesą, universitetinį išsilavinimą ir žmogaus ryšį su gamta.
Susiję straipsniai
„Džiaugiuosi, kad prieš daug metų užsimezgusi pažintis su Oslo universiteto choru dabar atvedė prie tokio įdomaus kūrybinio bendradarbiavimo, kuriame norvegai pažins ir išgirs, ir atliks mūsų genijų – M. K. Čiurlionį, o VU choristai pamatys Munchą“, – sako „Gaudeamus“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė.
Pasak chorvedės, VU chorus ir Oslo universiteto chorą sieja ilgametė draugystė. Prieš keletą metų buvo surengti E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos paralelių koncertai Osle ir Vilniuje, atliktos pasaulyje garsaus jaunosios kartos norvegų kompozitoriaus Ola Gjeilo „Saulėtekio mišios“.
Oslo universiteto akademinis choras įkurtas 1930 m. Jame dainuoja studentai, absolventai ir darbuotojai, bet taip pat dainininkai, neturintys tiesioginių ryšių su universitetu. Šiuo metu chore yra apie 60 aktyvių narių. Kolektyvo repertuaras įvairus, apimantis tiek didelius veikalus chorui ir orkestrui, tiek a cappella kūrinius, liaudies muziką, dainas ir madrigalus. Nuo 2004 m. chorui vadovauja Gjermund Bjørklund.
Vilniaus universiteto mišrus akademinis choras „Gaudeamus“ yra vienas seniausių, žinomiausių ir gausiausių studentų chorų Lietuvoje. Nuo 1995 m. jam vadovauja Rasa Gelgotienė.
Asmeninio albumo nuotr.
Kolektyvas savo gretose vienija įvairių Vilniaus universiteto fakultetų studentus ir yra aktyvus universiteto oficialių ceremonijų dalyvis. Jis reguliariai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose festivaliuose bei konkursuose, kuriuose yra pelnęs daugybę apdovanojimų. Choras taip pat rengia koncertus ir gastroles visame pasaulyje, dažnai bendradarbiauja su Europos ir kitų žemynų universitetų chorais.
Koncertas organizuojamas Vilniaus universiteto Kultūros centrui bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijos Karalystėje.