Ketvirtadienį V.Radzevičius, M.Starkus ir J.Juozapaitis spaudos konferencijoje Vilniuje pristatė savo naują kelionę „Šilko keliu“ iš Vilniaus į Taškentą.
Šiandien 40 gimtadienį švenčiantis žurnalistas V.Radzevičius prieš du dešimtmečius tarnavo Turkmėnistane, Ašchabado mieste, todėl naujas kelionės maršrutas sukurtas neatsitiktinai.
10 tūkst. kilometrų maršrutas drieksis Lenkijos, Ukrainos, Rumunijos, Bulgarijos, Turkijos, Irano, Turkmėnistano ir Uzbekistano keliais. Ekspedicijos pabaigoje automobiliai bus parduoti Taškente, o visos gautos lėšos bus padovanotos Uzbekijos sostinėje įsikūrusiai negausiai lietuvių bendruomenei ir jų globojamai bažnyčiai.
Nuo balandžio 19-tos iki gegužės 23-ios dienos truksiančioje ekspedicijoje planuojama susitikti su „netradiciškuose“ emigracijai kraštuose gyvenančiais lietuviais, pamatyti jų buitį, kasdienybę. Ekspedicijos dalyviai bandys susitikti ir su lietuviais dviratininkais, keliaujančiais „Šilko keliu“ į Pekiną ir šiuo metu minančiais dviračių pedalus Azerbaidžano keliuose.
Kelionės metu lietuviai susitiks ir su vietiniais žmonėmis, kurie padės sutvarkyti formalumus ir pabus gidais. Vienas iš jų, Teherane gyvenantis buvęs Irano muitininkas, susirašinėdamas su J.Juozapaičiu paprašė atvežti lauktuvių: stipraus alkoholio ir keletą panaudotų mobiliųjų telefonų.
Ruošiantis kelionei sunkiausia buvo gauti vizas į retai lietuvių lankomas šalis Iraną, Uzbekistaną ir Turkmėnistaną. Irano vizas reikėjo darytis Varšuvoje, Uzbekistano – Rygoje, o Turkmėnistano vizas paskutinę dieną, susibroliavęs su Turkmėnistano ambasados konsulu Minske, parvežė V.Radzevičius, priminęs, kad vizos šioje šalyje galios tik penkias dienas, todėl reikės smarkiai paskubėti.
Minėtos šalys negarsėja demokratija ir žodžio laisve, todėl vyrai slėps savo profesijas. V.Radzevičius į ekspediciją vyks kaip futbolo klubo „Prelegentai“ direktorius, M.Starkus taps importo firmos vadybininku, o J.Juozapaitis – inžinieriumi. Turkmėnistano ambasadoje lietuviams buvo nurodyta nefilmuoti ir nesikišti į šalies gyvenimą.
Į legendinį „Šilko kelią“, kuriuo viduramžiais vyko prekyba tarp Tolimųjų ir Artimųjų Rytų, lietuviai keliaus išmargintais 1976 ir 1982 metų gamybos mersedesais, kuriuos pakrikštijo šmaikščiais vardais – „Pagieža“, „Slibinas“ ir „Drąsutis“.
„Bandysime įsitikinti, ar uzbekiškas plovas iš tiesų geriausias Azijoje, ar pilnas bakas degalų Turkmėnistane kainuoja tik 5 litus, ar senas mersedesas gali išlaikyti siaubingą karštį Karakumų dykumoje“, – sakė „Pagiežos“ ekipažo dalyvis M.Starkus.
Nostalgijos į Turkmėnistaną traukiamas V.Radzevičius prisipažino vešiantis ten gabalą gintaro, kurį bandys išmainyti į šilką.
„Kadangi automobilis mėnesiu taps namais, ten turi būti ir kambarinis termometras temperatūrai matuoti. Pernai karščio riba buvo 40 laipsnių karščio, todėl tiksliai nerodydavo. Šiemet ieškosiu didesnės gradacijos, nes ten bus karščiau nei Afrikoje“, - pasakojo V. Radzevičius, priminęs, kad Turkmėnistane gegužė ir birželis – karščiausi mėnesiai.