akeliui Nemuno link, į kurį įteka apie 2 km į šiaurės rytus nuo Birštono miesto, upė būna labai srauni, aplanko kelis ežerus, tarp jų Sienio, Negasčiaus ir Navos. Iš viso Verknės baseine yra apie 80 ežerų, o pelkės ir miškai čia įprastas vaizdas. Krantuose gausu kaimų, stūkso Paverknių, Babronių piliakalniai, stovi keli vandens malūnai.
Upės žiotyse atsiveria Paverknių konglomeratas su garsiuoju Ožkų pečiumi. Verknė turi dešiniuosius ir kairiuosius intakus, iš kurių ilgiausias – Alšios (38,3 km ilgio). Vidutiniškai 10 – 25 m vagos plotį įgyjanti upė teka 0,3 – 0,5 m/s greičiu. Jos sraunumą reguliuoja keliose vietose esantys patvenkimai: Jundeliškių tvenkinys 22 ha plote nuo 1958 m. ir Aukštadvario HE tvenkinys 293 ha plote nuo 1960 m. Šalia Jundeliškių prasideda aukštieji Verknės skardžiai, pasiekiantys iki 40 m aukštį.
Žemupys, priklausantis Nemuno kilpų regioniniam parkui, maždaug 2 km ruože – patvenktas Kauno marių. Verbyliškėse yra hidrologinis postas, kuriame atliekami vandens lygio, srovės greičio bei ledo storio matavimai. Pavasarį, kai upė labiausiai patvinsta, vandens lygis gali viršyti įprastinį vasaros lygį iki 1,3 m.