Po Aukštadvario miestelį keliaujame intuityviai. Padeda tai, kad keletą kartų jau esu čia buvęs ir atmintyje išlikę kai kurie įdomūs ir lankytini objektai. Vienas iš jų – Aukštadvario vienuolyno kompleksas.
Rodyklių, kaip į jį patekti, nėra. Vienintelis variantas jį pastebėti yra lėtai važiuojant per miestelį dairytis aplink. Centrinėje gyvenvietės dalyje yra sankryža su rodykle į Semeliškes. Sukite link jų ir už 100 metrų sustokite. Kairėje pamatysite naujoviškų langų sudarkytą vienuolyną, o dešinėje – sovietinius laikus menančią žemės ūkio mokyklą. Jeigu įdomu, galite apžiūrėti abu pastatus. Mums įdomesnės buvo vienuolyno arkos.
Aptikę vieną objektą ieškome kitų. Viena iš ryškesnių šio regiono įžymybių – Aukštadvario dvaras. Rasti jį taip pat nėra paprasta. Reikia važiuoti per visą miestelį ir už degalinės sukti į kairę, kur veda medžių alėja.
Prie gražaus ir, panašu, prižiūrimo dvaro vartų užrašas – „Privati valda“. Norėtųsi daugiau parašyti apie tokį savininkų mentalitetą, tačiau neverta. Išbrauks redaktorius.
Nors dvaras prižiūrimas, tačiau matyti, kad pro centrinius vartus niekas nevažinėja. Ieškome kito įvažiavimo. Pavažiavę ta pačia kryptimi dar 50 metrų randame lauko keliuką, vedantį link dvaro sodybos. Užrašo, draudžiančio įvažiuoti, nėra.
Įsukame, pravažiuojame aukštoje žolėje pasislėpusį dvaro tvenkinį ir sustojame prie pirmų medžių. Pamatome gėlyną prižiūrinčią moteris. Saulius nueina atsiklausti leidimo. Pasirodo, ji nėra tokia pikta, kaip kad tas raudonas užrašas, kabantis ant vartų. Pavyko. Visi lipame lauk ir apžiūrime dvaro pastatus.
Nors jokios informacijos nėra, tačiau iš bendro išprusimo žinau, kad šio dvaro parke auga A.Mickevičiaus ąžuolas. Per metrinį dilgėlyną link jo veda nušienautas takas. Pagarba. Vadinasi, kažkam rūpi, kad bent jau užsispyrę turistai rastų šį medį.
Ąžuolas be savo istorijos niekuo per daug neišsiskiria. Daug gražesnis galėtų būti dvaro parkas, tačiau jis skendi dilgėlynuose ir šabakštynuose. Tiesa, prie kai kurių medžių pritvirtintos lentelės su lietuviškais ir lotyniškais medžių pavadinimais, tačiau tai niekaip nesiderina su bendru viso parko vaizdu, juolab kad nėra jokio stendo ar kitokios informacijos, kodėl būtent tie medžiai sužymėti.
Ąžuolą, kaštoną ir maumedį aš ir taip pažįstu. Nereikia lentelių. Bet gal jie buvo labai vertinami to laikmečio parkuose? Gal jie čia atsirado kitu laikotarpiu? Gal jie kaip tik buvo nepopuliarūs, bet juos mėgo parką projektavęs architektas?
Reiktų pagirti dalį parko ir gėlyną tvarkiusią moterį. Nors jos papasakotą istoriją reikėjo prakošti pro kritinio mąstymo sietelį, tačiau būtent tas pasakojimas mane sudomina daug labiau nei kukliai pateikiama oficiali informacija. Ačiū jai už skirtą laiką ir istoriją, kurios kelionių vadovuose nerasite. Pavyzdžiui, aš pirmą kartą sužinojau, kad sovietiniais metais šalia dvare veikusios tuberkuliozės ligoninės buvo įrengtas morgas, o jo pastatas iki šiol išlikęs.
Apžiūrėję dvarą judame link kito, seniau labai garsaus Aukštadvario objekto – upėtakių žuvininkystės ūkio. Daugybę metų apleistas ir neveikiantis ūkis paliko daug pėdsakų miestelio istorijoje.
Patekti į jį galima tuo pačiu keliu, kaip ir į dvarą. Tereikia pavažiuoti porą šimtų metrų žemyn. Paradoksas, tačiau nuo pagrindinio kelio nuoroda į neveikiantį ir apleistą upėtakių ūkį yra, o į dvarą – ne. Paradoksas ir tai, kad Aukštadvario herbe atsiradę du upėtakiai yra būtent šio ūkio griuvėsių simboliai.
Įdomu, kaip reiktų tai paaiškinti ir parodyti atvažiavusiam ispanui ar britui: „Atsiprašome, bet mūsų garsieji upėtakiai išstipo...“ O juk šis ūkis ir dabar galėtų būti vienas iš pagrindinių regioninio parko traukos centrų su savo išskirtine virtuve ir vaizdais.
Pakalbėję apie upėtakius ir virtuvę suprantame, kad pilvai pradeda siųsti mums intensyvius pranešimus apie laisvą plotą juose. Kadangi vakare mūsų laukia „laukinis“ maistas prie laužo, dabar norėtųsi pavalgyti ko nors „miestietiško“.
***
Dėmesio - konkursas! Siųskite savo nuotraukas iš kelionių po Lietuvą ir laimėkite enciklopediją PAJUSK LIETUVĄ bei kvietimus į Druskininkų vandens parką. Nuotraukų laukiame adresu konkursai@lrytas.lt. O konkurso nuotraukų galeriją rasite ir už geriausias fotografijas galėte balsuoti lrytas.lt puslapyje tinkle „Facebook“.
