Vidutiniškai per dieną karietos vadeliotojas sulaukia nuo kelių iki keliolikos klientų, tačiau kai orai prasti – žmonių susidomėjimas akivaizdžiai sumažėja.
Pasivažinėjimą dažniausiai renkasi šeimos su vaikais, labai dažnai seneliai nori pradžiuginti anūkus. Anksčiau karietą vestuvių dieną užsisakydavo jaunavedžiai, tačiau dabar, kai rinką užpildė prabangūs automobiliai, retas kuris benori retro stiliaus šventės atributų. "O kai lyja, tai ir visa romantika išgaruoja", – teigia Ipolitas.
Vienas pasivažinėjimas karieta trunka maždaug 10–15 minučių, per tą laiką važnyčiotojas apsuka 4 kilometrų maršrutą aplink Palangą. Ketvirtis valandos pasivažinėjimo kainuoja 40 litų, tačiau norintiems pasimėgauti pramoga ilgiau taikomos nuolaidos.
Ipolitas užsimena, kad dar prieš kelerius metus konkuruodavo su aplinkiniais vadeliotojais, tačiau dabar visi jie tapo draugais. „Karietų akivaizdžiai sumažėjo, dabar Palangoje likom vos penkiese“, – portalui lrytas.lt pasakoja jis.
Savo karietą Ipolitas pirko prieš gerą dešimtmetį. „Jau sena, bet dar tarnauja. Naują sunku įpirkti – norėdamas įsigyti kokybišką ir gražią karietą turėčiau pakloti per 30 tūkst. litų. Tai – dideli pinigai“, – tikina jis.
Ipolitas vairuotoju dirba jau daug metų. Gyvenime jam teko dirbti įvairiose įstaigose, savo jėgas jis išbandė net dirbdamas kalėjime. Paklaustas, kaip jo gyvenime atsirado arkliai, vyras šypteli: „Viskas prasidėjo prieš dešimt metų, kai sūnus užsinorėjo auginti arklį. Ilgai man ūžė galvą, kol galiausiai nusprendėme įsigyti“.
Kaip ir dažnai būna, išpildžius vaiko įgeidį, po kurio laiko jam arklys pradėjo neberūpėti ir atsakomybę už gyvulį prisiėmė pats Ipolitas. Vėliau jo namuose atsirado vietos ir antram ir trečiam arkliukui, kol galiausiai vyras nusprendė, jog bėriai gali padėti pragyventi.
Pašnekovas užsiminė augęs ne pačiomis lengviausiomis sąlygomis: jo tėvas buvo tremtinys, vėliau iš paskos išvažiavo mama bei jis su broliu. Tačiau Ipolitas apgailestauja, jog broliui yra suteiktas tremtinio statusas, o jam – ne. „Taip – nesąžininga. Man dėl to labai apmaudu...“, – sako jis.
Šiandien vyras džiaugiasi tuo, ką turi. Jis užsimena, kad netikėtai arkliai jį papirko savo geru charakteriu ir šiandien visas jo gyvenimas sukasi aplink juos.
Kol kalbėjomės su Ipolitu, dešimties metų Grenada nedrąsiai žvilgčiojo per petį. „Draugiška kumelė, – šyptelėjo Ipolitas. – Gera gera“. Kumelei vardas buvo parinktas ne šiaip sau - jos šeimininkas duodamas vardą prisiminė salų valstybę Karibų jūroje.
Palinkėję vyrui sėkmės atsisveikinome. O šis linktelėjęs galva neslėpė džiaugsmo: „Taip smagu, kad kas prieina, pakalbina. Anksčiau žmonės būdavo draugiškesni. Dabar visi susireikšminę, taupo ir savo laiką, ir pinigus. O ir gyvūnus nebe taip vertina. Gaila“.
