Virš miesto, Hausbergo kalno šlaite, tarsi praeities įvykių liudininkė, stūkso Heidelbergo pilis – gotikinis ansamblis. XVII a. raudono kalkakmenio pilis smarkiai nukentėjo prancūzų antpuolio metu. Net ir aptrupėjusi, pilis ilgus amžius buvo menininkų įkvėpimo šaltinis, ji buvo ne kartą įamžinta įvairiuose tapybos darbuose, poezijoje ir kt.
Teigiama, jog Heidelbergo pilies vyno rūsyje stovinti statinė yra didžiausia pasaulyje: 8 m ilgio ir 7 m pločio statinė pagaminta iš 130 ąžuolų ir talpina per 220 tūkstančių litrų.
Pirmasis Vokietijos universitetas buvo įkurtas 1386 m. būtent Heidelberge. Nors miestas jau anksčiau buvo minimas rašytiniuose šaltiniuose, tačiau XIV amžiuje, įkūrus universitetą ir iškilus Heidelbergo piliai, miestas įgavo svaresnę reikšmę. Tiesa, viduramžių miestas buvo beveik visiškai sugriautas prancūzų, o vėliau atstatytas jau baroko stiliumi. Heidelbergo universiteto biblioteka didžiuojasi viena gausiausių knygų kolekcijų šalyje – čia sukaupta per 2 milijonus knygų.
Kitos Heidelbergo įžymybės – tai Senasis tiltas (Alte Brücke), Šv. Dvasios bažnyčia (Heiliggeistkirche) su barokiniais kupolais, Kornmarkt aikštė, kuri pripažįstama dailiausia miesto aikšte.
