Venecijos karnavalas moko gyventi spalvingai

Vietas palei Kanaredžo kanalą Venecijoje žiūrovai užėmė likus valandai iki vandens spektaklio pradžios. Reginys pateisino lūkesčius – kanalu plaukė lova su joje nenustygstančia garbane. „Gyvenk spalvingai” – šiemet skelbia garsusis Venecijos karnavalas. Jis tęsis iki vasario 12 dienos.

Turistai į Veneciją traukia pasimėgauti užburiančia karnavalo nuotaika.<br>"Reuters"
Turistai į Veneciją traukia pasimėgauti užburiančia karnavalo nuotaika.<br>"Reuters"
Daugiau nuotraukų (1)

Vilmantė Ališauskaitė („Lietuvos rytas")

Feb 8, 2013, 4:02 PM, atnaujinta Mar 12, 2018, 8:14 AM

Venecijoje žiūrovai išvydo ne tik plaukiančią garbanę, bet ir moterį su vežimėliu ir kūdikiu, mažą automobiliuką su vairuotoju, gatvės šlavėją, mojuojantį susirinkusiems šluota ir besiremiantį į kartu su juo plaukiantį šiukšlių konteinerį. Be to – daugybę laivų, apšviestų ugnies fakelais ir gausybe fejerverkų. Visa tai įgyvendino prancūzų teatro „Ilotopi” aktoriai.

Šiųmečio Venecijos karnavalo idėją įkvėpė garsaus anglų rašytojo, dailininko, menotyrininko, literatūros kritiko ir poeto Johno Ruskino (1819–1900) mintis: „Pačią didžiausią meilę spalvai jaučia tyros sielos žmonės.”

Genialių tapytojų, kuriems gimtoji Venecija tapo gyvenimo ir kūrybos lopšiu, netrūksta – tai dailininkas ir graveris Giovanni Antonio Canalas, arba tiesiog Canaletto (1697–1768), jo sesers sūnus Bernardo Bellotto (1721–1780), Tiziano Vecellio (1485–1576), žinomas kaip Tiziano, Francesco Guardi (1712–1793), Giorgione (1477–1510). Negalima nepaminėti Giovanni Bellini (1433–1516), padariusio revoliuciją Venecijos tapyboje, bei vėlyvojo Renesanso dailininko Paolo Veronese (1528–1588).

Nėra kito tokio miesto, kurio spalvų atspindį galima išvysti kanalų ir lagūnos vandenyse, ypač per karnavalą.

Venecijos karnavalas – viduramžius menanti šventė, didžiulis kostiumų pokylis, seniausias iš visų planetos karnavalų. Jis truks beveik tris savaites. Jo atidarymo data kasmet priklauso nuo gavėnios pradžios. Karnavalas prasideda likus 12 dienų iki gavėnios ir baigiasi pirmosios gavėnios savaitės trečiadienį.

Karnavalas turi seną istoriją. Pirmą kartą jis paminėtas dokumentuose 1094 metais, tačiau jo ištakos – antikos epochoje. Iškilmės dievo Saturno garbei būdavo rengiamos nu-ėmus derlių ir lydimos masinių pasilinksminimų. Tuomet vargšams šventės metu buvo leidžiama lygiomis teisėmis sėdėti prie ponų stalo kartu su šeimininkais, bet kad klasinė nelygybė negadintų linksmybių, visi savo veidus slėpdavo po kaukėmis.

Didžiausią populiarumą Venecijos karnavalai pasiekė XVIII amžiuje. Šokiai aikštėse ir prabangūs karnavalo kostiumai tapo aukštosios mados pavyzdžiu, o pagrindiniais šventės veikėjais tapo itališkos komedijos herojai. Klasikinėje komedijoje kaukė atspindėdavo pagrindines herojaus savybes, o kiekvienas veikėjas turėjo savo kaukę, būdingą tik jam. Taip atsirado Arlekinas, Pjeras, Pulčinela ir Pantalonė, o nuostabioji Kolombina tapo Venecijos karnavalo simboliu.

Karnavalas kasmet pradedamas Kolombinos (arba Angelo) skrydžiu. Ja kasmet tampa kokia nors Italijos ar pasaulio įžymybė.

Nuo varpinės bokšto Šv.Morkaus aikštėje paleidžiamas popierinis balandis, jis sprogsta ore, ir susirinkusią minią užlieja spalvotų konfeti lietus.

Svarbiausiu karnavale laikomas paprotys, susijęs su viduramžius siekiančia „Delle Marie” švente – ji simbolizuoja Venecijos mergaičių, pagrobtų Istrijos piratų, išlaisvinimą. Gondolininkai ant pečių į aikštę įneša dvylika Venecijos gražuolių. Šio konkurso nugalėtoja tampa grožio konkurso „Mis Italija” dalyve.

Šv.Morkaus aikštėje yra rengiami teatro spektakliai, po to šventė pasklinda po siauras gatveles, tiltus, kanalus ir krantines, lydima muzikos ir šokių.

Skirtingai nei daugelyje kitų vietų, karnavalas Venecijoje apima visą miestą – kostiumais pasipuošę žmonės užpildo visas gatves, aikštėse rengiami koncertai ir spektakliai, magų, žonglierių, akrobatų, klounų, mimų ir gyvačių kerėtojų pasirodymai, leidžiami fejerverkai, Didžiajame kanale vyksta valčių ir gondolų paradas.

Senoviniuose Venecijos rūmuose rengiami pokyliai ir privatūs priėmimai. Į juos galima patekti tik iš anksto pasirūpinus kostiumu ir bilietu, kurio kaina svyruoja nuo 100 iki 1000 eurų (apie 350–3500 litų). Garsiausias jų – ponios Antonios Sautter rengiamas Dožų pokylis.

Paprastai turistai, atvykstantys į Venecijos karnavalą, šventei išsinuomoja kostiumą maždaug už 250 eurų (apie 700 litų).

Vaikams irgi rengiamas karnavalas Šv.Pauliaus aikštėje.

Šventei artėjant į pabaigą renkama gražiausia kaukė ir deginama šiaudinė baidyklė – tai simbolizuoja gamtos atsinaujinimą. Bažnyčios varpų gaudesys skelbia gavėnios pradžią.

Kiekvienais metais daugiau nei pusė milijono turistų iš viso pasaulio, šios stebuklingos šventės gerbėjai ir tiesiog romantikai atvyksta į Veneciją pasimėgauti užburiančia karnavalo nuotaika. Tai reto grožio renginys, kuriame kiekvienas gali pasijusti lyg sugrįžęs į spalvingą ir aistringą praeitį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.