Vakarinėje Tauro kalnų dalyje prasidedančios Manavgato upės ilgis siekia daugiau nei 90 kilometrų. Visai netoli užtvankos įsikūręs ir Manavgato miestas, kuriame, pasak turkų, gyvena labai šykštūs žmonės. Net sakoma, kad tas, kuris skaičiuoja kiekvieną skatiką ir gaili išleisti bent truputį daugiau, greičiausiai yra kilęs iš Manavgato. Nepaisant neigiamos etiketės, šis regionas laikomas gana prabangiu, čia dauguma gyventojų – pasiturintys.
Žaliasis kanjonas – Oymapinaro rezervato dalis, todėl norintiems patekti į šį mažą rojaus kampelį, reikia susimokėti simbolinį pusės euro mokestį. Tiesa, privačiu automobiliu lankytojų čia daug neatvyksta. Dažniausiai serpantinais kalnuose rieda turistiniai autobusai ir nuomojami keturračiai.
Pasikėlus prie užtvankos apima neįtikėtinas jausmas. Penkta pagal dydį užtvanka Turkijoje turi keturias požemines turbinas, kurių galia siekia net 560 megavatų. Kelių šimtų metrų aukštyje, ten, kur dabar tyvuliuoja didžiulis žalios spalvos ežeras, kadaise buvo gyvenvietė. Jos pėdsakus aptikti jau sunku – vietomis ežero gylis siekia net 80 metrų, todėl vienintelė gyvybė čia – vandens flora ir fauna. Medžiais apaugusiose uolose gausu paukščių, kurių giesmės, plaukiojant aplink jas, maloniai lepina ausį. Kai kur arčiau krantų galima pamatyti apsemtus nudžiūvusius medžius, ant uolų matosi aiškiai išplautos linijos, žyminčios potvynių ir atoslūgių pėdsakus.
Maždaug 12 kilometrų nuo užtvankos galima pamatyti upės krioklius, kurių potvynių metu beveik nematyti. Turistams čia siūloma pusdienį paplaukioti laivu, kuriuo įveikiami ratai: Didysis ir Mažasis. Per kelias valandas, neskubant apiplaukiami beveik 15 kilometrų. Kelis kartus laivas sustoja, turistai turi galimybę apsilankyti kalnuose įsikūrusioje kavinėje, kurioje galima pasivaišinti šviežiai pagauta žuvimi. Taip pat, laivui priplaukus prie specialių platformų, šokti į vandenį ir išsimaudyti vėsiame ežere.
Vanduo čia itin švarus, jame gausu mineralų. Gidai pasakoja, kad vietiniai gyventojai jį drąsiai naudoja kaip geriamą, tačiau turistams jo ragauti nerekomenduoja. Neva organizmą prie tam tikrų medžiagų reikia pratinti palaipsniui ir gavęs didelę dozę vienu ypu - jis gali ne itin maloniai sureaguoti.
Toks pusdienio poilsis – geriausia atgaiva pavargusiems nuo miesto šurmulio. Atvykęs čia supranti, kad ir Žemėje egzistuoja Rojus. Todėl apsilankiusiems pietinėje Turkijos dalyje nereikėtų pamiršti aplankyti smaragdais žėrinčio Žaliojo kanjono.
