Jeigu lietuvio paklausi, kas yra Joninės, dažnas, jeigu nepuls šaipytis apie masinio nusigėrimo šventę, pradės pasakoti apie laužus, paparčio žiedo paieškas, vandeniu plukdomus žolynų vainikus ir ąžuolo lapų vainikus varduvininkams – Jonams.
Latvijos Respublikos ambasados Vilniuje antroji sekretorė Ieva Cesniece apie latvių Joninių tradicijas pasakoja beveik tą patį. Žodžių junginio „papartes zieda“ net nebūtina versti į lietuvių kalbą. Latviai, kaip ir lietuviai, Joninių naktį degina laužus, o varduvininkus Janius puošia ąžuolų vainikais.
Tačiau atrodo, kad latviams ši šventė – svarbesnė nei lietuviams. Lietuvoje kartais išvis diskutuojama dėl laisvadienio per Jonines reikalingumo, vadinant tai aludarių išreklamuota švente, o Latvijoje tokių klausimų nekyla – mūsų kaimynai šia proga turi net du laisvadienius. Ir alus bei gira – neatsiejama šios šventės dalis. Dažna latvių šeima alų Joninių šventei gamindavo patys.
Kad latviai Jonines švenčia masiškiau už lietuvius ir tai jiems didesnė šventė, pastebi ir etnologė Saulė Matulevičienė. „Drįsčiau teigti, kad Joninės latviams reikšmingesnės net už Kalėdas“, – sako ji. Tiesa, kodėl taip susiklostė, galima tik spėlioti.
Latvijoje birželio 23-ioji vadinama „Lyguo“, o 24-oji – „Jani“, taip savotiškai atskiriant laužų misterijų lydimą saulę garbinusios agrarinės tautos naktinėjimą ir krikščionišką Jono Krikštytojo vardą nešiojančių varduvininkų sveikinimus. Tokią versiją išgirdusi etnologė nenori taip kategoriškai atskirti šių švenčių – pasak jos, baltiškos ir krikščioniškos tradicijos šiandien labai glaudžiai susipynusios tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje.
„Janis ir Liga – labai populiarūs latviški vardai, ypač Janis“, – sako latvė I. Cesniece, jų populiarumu aiškindama ir pačios šventės populiarumą Latvijoje. Lietuvoje panašų dalyką būtų galima pasakyti apie vardus Jonas ir Rasa, ypač Joną.
Vasaros saulėgrįžą ir Šv. Jono Krikštytojo dieną švenčia toli gražu ne tik baltai. Laužus kūrena ir žolynus skina ir slavai, ir skandinavai. Rusai, ukrainiečiai, baltarusiai mini Ivano Kupalos šventę. Lenkai švenčia tiesiog Kupalos naktį. Žodis „kupala“ siejasi su lietuviška „kupole“ – žolynų puokšte. Ypač šventu augalu slavai laikydavo krūminį kūpolį – lotyniškai vadinamą Melampyrum nemorosum. Kupala buvo ir senovės slavų gausos dievo vardas.
Joninių pavadinimai kai kuriose Europos šalyse:
Danija – Sankthans
Estija – Jaanipäev
Norvegija - Jonsok, sankthans, jonsvaka, jonsmesse
Suomija – Juhannus
Vokietija - Johanni, Johannisnacht, Mittsommernacht
Švedija - Midsommar (Den helige Johannes Döparens dag)
Baltarusija – Купальле
Bulgarija – Еньовден
Kroatija - Ivanjski krijesovi
Rusija - ночь Ивана Купалы (Иван Купала)
Lenkija - Noc Kupały
Ukraina - Іван Купала
Prancūzija - Fête de la Saint-Jean
Katalonija - Nit de Sant Joan
Portugalija - Festa junina
