Visoje Lietuvoje, jo skaičiavimais, per vieną vasaros mėnesį balionai į dangų kyla apie 3 tūkst. kartų. Tai skaičius, kuriuo Lietuva lenkia daugelį kitų Europos valstybių.
„Turime tikrai įspūdingų kraštovaizdžių, o šiltuoju metų laiku – ir gero oro, tinkamo balionams kilti, todėl norinčių skristi ir galimybių tai padaryti netrūksta, – pasakojo R. Mikelevičius. – Europoje, ar net pasaulyje, tikrai nedaug tokių gražių sostinių kaip Vilnius, virš kurių laisvai galima skristi oro balionu. Todėl šiuo atžvilgiu esame išskirtiniai.“
Balionų skrydžiai virš daugelio Europos miestų ribojami, o ir šios pramogos kaina kitose šalyse gerokai didesnė. Už valandą, praleistą ore, kitose Europos valstybėse tenka pakloti apie 200 eurų (apie 700 litų), o Lietuvoje pakilti į padangę galima ir už tris kartus žemesnę kainą.
„Skrydžio balionu kaina Lietuvoje šiandien jau įkandama daugeliui. Matyt, tai viena priežasčių, kodėl ši pramoga Lietuvoje taip išpopuliarėjo, – svarstė R. Mikelevičius. – Žinoma, ne tik dėl to.
Apie patirtus įspūdžius ir atsiveriančius vaizdus, pakilę į dangų žmonės papasakoja draugams ir šie taip pat susižavi galimybe į žemę pažvelgti iš padebesų. Pramoga sudomina ir vis daugiau turistų. Nesistebiu tuo – jausmas pakilus į padangę tikrai nuostabus.“
Jau 2 tūkst. valandų prie oro baliono „vairo“ praleidusio piloto teigimu, skrydį oro balionu taip pat populiaru dovanoti įvairiomis progomis ar pakilus virš žemės paminėti išskirtines datas, o vien pernai bendrovės „Gera dovana“ balionu į dangų kilti teko 43 proc. dažniau nei metais prieš tai.
Oreivystė, tiek kaip gyventojams skirta laisvalaikio pramoga, tiek kaip sporto šaka Lietuvoje, išties aktyviai praktikuojama. Šalyje veikia 15 oreivystės klubų, registruoti 107 oro balionai.
Tokio dydžio valstybei tai tikrai daug. Gausu ir oreivystės entuziastų bei profesionalų. Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, iš viso Lietuvoje išduotos 175 oro baliono piloto licencijos, o aktyviai skraidančių oreivių šiuo metu galėtų būti maždaug šimtas.
„Vien dar šią vasarą su savo balionais dalyvausime keturiuose solidžiuose oreivystės renginiuose Lietuvoje, pavyzdžiui, rugpjūčio 7–11 d. vyksiančiame Lietuvos oro balionų čempionate Jonavoje“, – šalies oreivių bendruomenės aktyvumu džiaugiasi R. Mikelevičius.
Oreivių neatbaido ir tai, kad ši veikla nėra pigi. R. Mikelevičiaus teigimu, vien baliono kupolas kainuoja apie 120 tūkst. litų, o į visiškai sukomplektuotą, keleiviams skraidinti skirtą balioną tenka investuoti mažiausiai 140 tūkst. litų. Prie šios sumos dar reikia pridėti ir jo eksploatacijos, degalų, automobilio su specialiu vežimėliu balionui, nuolatinės priežiūros išlaidas. Gerai lietuviai atrodo ir oro balionų sporto fronte. Praėjusių metų pasaulio oreivių reitinge tarp 150 pilotų yra ir septynių lietuvių pavardės. Didžiausiais laimėjimais iš lietuvių gali džiaugtis marijampolietis Rimas Kostiuškevičius. Jis pasaulio oreivių reitinge užima 13 vietą.
Tarptautinio lygio laimėjimais gali pasigirti ir mūsų šalies pilotė Daiva Rakauskaitė. Praėjusių metų Europos moterų karšto oro balionų čempionate ji užėmė antrą vietą.
Šie metai Lietuvos oreivių bendruomenei išskirtiniai ir dėl gražios gražios sukakties. Nuo to laiko, kai į padangę pirmą kartą pakilo Lietuvoje registruotas oro balionas, praėjo 25 metai.
Sunku patikėti, tačiau pirmieji du karšto oro balionai šalyje „Viltis“ ir „Lietuva“ buvo įsigyti atlikus natūrinius mainus – iškeitus juos į lietuvišką sklandytuvą, tačiau anuomet laisvės ir nepriklausomybės idėjas simbolizavę orlaiviai įkvėpė iki šiol neblėstantį lietuvių norą nešamiems vėjo į pasaulį pažvelgti iš po oro baliono kupolo.
