Nuo pat ryto Baltijos jūrą užgulė toks tirštas rūkas, kad nuo gelbėjimo stoties nesimatė vandens.
Tuo metu jūra buvo rami, o vandens temperatūra prie kranto siekė 17–18 laipsnių. Gelbėtojai baiminosi, kad jei kuris poilsiautojas mėgintų išsimaudyti ir nuplauktų vos 10 metrų nuo kranto, jis nebebūtų matęs, kur sugrįžti.
Laimei, vėsoką dieną tuščiame pliaže maudynių mėgėjų neatsirado.
Gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas gelbėtojams nurodė ne sėdėti postuose, o vaikščioti pakrante, nes iš postų jūros vis vien nesimatė.
Per pietus gelbėtojų pagalbos prireikė rūke pasiklydusiam žvejui. Su valtimi toliau kranto nuplaukęs palangiškis nebežinojo, kaip sugrįžti, ir paskambino gelbėtojams.
Šie į žvejo nurodytą vietą privažiavo visureigiu ir ilgai signalizavo, kol palangiškis plaukdamas garso link pasiekė krantą.
Gelbėtojai tikėjosi, kad rūkas po pietų išsisklaidys, tačiau tiršta migla virš vandens laikėsi ir pavakare.
„Visą dieną išsilaikiusio tokio rūko dar nesu matęs“, – teigė Palangos gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas palangiškis Ričardas Kurpius.
Kol neįprastas rūkas kėlė rūpesčių gelbėtojams, poilsiautojai vaikštinėjo pakrante ir grožėjosi reginiu. Išėjusiems pasivaikščioti ant tilto, nuo jo pradžios nesimatė tilto vidurio.
Tilto gale miglos apgaubti žmonės jautėsi kaip atskirti nuo viso pasaulio.
Kaip paaiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus budinti sinoptikė Danguolė Jakštienė, tokį gamtos reiškinį sukėlė dėl srovių staigiai atšalęs jūros vanduo ir nuo žemyno iš šiaurės rytų į vakarus slenkanti šiltesnė oro masė.
Esant žemam debesuotumui ir silpnam vėjui rūkas neišsisklaidė visą dieną.
„Tokie reiškiniai labiau būdingi rudens metui. Tuomet yra buvę, kai tirštas rūkas virš jūros išsilaikydavo net keletą parų. Vasaros metu toks rūkas virš jūros pasitaiko rečiau“, – teigė sinoptikė.
