Gražūs, bet nuobodūs. Kas prikels merdinčius Neringos kurortus?

„Mes mėgstame Nidą, į kurią atvažiuojame kasmet, bet ilgai čia neišbūname. Vaikščioti pušynais, aplankyti kopas, pasivažinėti dviračiais, pavakaroti kavinėje pakanka keleto dienų. Vėliau viskas įgrysta.

Su šeima mėginame prasiblaškyti nulėkę į Klaipėdą, tačiau kasdien po daugiau nei 100 kilometrų nepasivažinėsi. Be to, gaila ir kelionėje gaištamo laiko", - pasakojo 48 metų panevėžietis Bronius.

Metai iš metų mažai besikeičiančioje Neringoje iš tiesų nėra jokių pramogų objektų. Visame kurorte veikia tik du mažiukai baseinai Nidos kempinge ir Juodkrantės „Ąžuolyne“, tačiau jie skirti šių poilsinių gyventojams.

Užtenka keletai dienų subjurti orams, ir Neringa akimirksniu ištuštėja, o pasilikę poilsiautojai lieka įkalinti poilsinėse prie televizorių.

Naujų poilsio ir pramogų objektų statybas Neringoje riboja esamą situaciją nepajudinamai įrėminęs Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, o prieš keletą metų mėgintas pasiekti persilaužimas poilsio infrastruktūroje baigėsi staiga neteisėtomis virtusių statybų skandalu.

Juodkrantėje jau spėjusį pritapti naują restoraną net teko nugriauti, o jo savininkai valstybei dabar pateikė milijoninį ieškinį.

Kad kurortą yra ištikęs sąstingis, pripažįsta ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Nida dabar yra atsidūrusi tarsi užburtame rate: poilsiautojų nedaugėja, nes kurortas neturi jiems ką pasiūlyti, o privatus verslas čia baiminasi investuoti, nes nedidėjantis poilsiautojų srautas duoda per mažai pajamų, kurios nesugrąžins investicijų.

Tačiau Neringoje gimęs ir užaugęs 40 metų miesto vadovas D.Jasaitis tiki gimtojo kurorto ateitimi ir puoselėja ambicingus planus.

„Tie, kurie džiaugiasi, kad Neringą pasiekia palyginti nedaug poilsiautojų ir jų poilsio netrikdo minios žmonių, turėtų suprasti, kad išliekant tokiai pačiai situacijai, kurortas nesulauks jokių pasikeitimų.

Neringą pamėgusiems poilsiautojams gal jų ir nereikia, tačiau vietos gyventojams pokyčiai būtini.

Kitaip čia neatsiras naujos darbo vietos, neringiškiai ir toliau važinės į darbą Klaipėdoje, vietos jaunimas išsilakstys vos tik baigęs mokyklą, kurortas virs senjorų gyvenamąja vieta, o žiemą iš viso čia nebus kam dirbti“, – sakė kurorto meras.

- Kokių pokyčių tikitės Neringoje? - pasiteiravome D.Jasaičio.

- Žiemą nykstantį kurortą išgelbėtų baseinai, jūros terapijos centrai, SPA, gydomųjų procedūrų objektai. Kuršių nerijoje yra unikalios sveikatinimui ir reabilitaciniam gydymui tinkamos sąlygos, tačiau jos visiškai nenaudojamos.

Tinkamiausia vieta tokiam objektui - prie jūros esančios buvusios kavinės pastatas, prie kurio priskirta 4 hektarų ploto teritorija. Jis per pusę priklauso savivaldybei ir privačiai bendrovei.

Šiuo metu savivaldybė rengia šios teritorijos detalųjį planą, kuris čia numatys užstatymą iki 14 metrų aukščio. Tiesa, jį stabdo sudėtinga miško žemės išregistravimo procedūra. Tam reikia paruošti miškotvarkos projektą.

Tačiau ruošiamas detalusis planas numato tik baseino, pirčių, ir gydomųjų procedūrų komplekso statybą. Toks yra Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pageidavimas, kuri įtikino savivaldybę, kad Nidoje ir taip yra nemažai viešbučių, kurie nebūna visiškai užimti.

Privatus verslas pasiryžęs finansuoti tokio objekto statybą, tačiau pageidaujama, kad dalį būsimo pastato būtų galima skirti viešbučio ir poilsio paskirčiai. Verslininkai paskaičiavo, kad be apgyvendinimo vien tik vandens procedūrų paslaugos neišsilaikys ir tokia įmonė beregint bankrutuos.

Dabar teks kalbėtis su saugomų teritorijų tarnyba ir įtikinėti, kad šioje teritorijoje reikia numatyti ir poilsio paskirtį. Bet tam tektų keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.

Dar viena problema - numatomas aukštingumas yra per mažas baseinui ir tokį pastatą būtų sudėtinga projektuoti.

- Arčiausiai įgyvendinimo yra Klaipėdos bendrovės „Marina Nida" projektas, kuris senąjį žuvininkystės ūkį prie marių numato rekonstruoti į 74 numerių viešbutį, kurio kompleksą sudarys keletas pastatų. Šiame viešbutyje bus konferencijų centras, restoranas, teikiamos SPA paslaugos.

Liepos mėnesį taryboje turėtume patvirtinti Nidos centrinės dalies koncepciją. Tuomet pastato savininkai galės pradėti šio sklypo detalųjį planą ir projektavimą. Tikimės, kad naujo viešbučio statyba prasidės jau kitą rudenį.

Kitais metais turėtų prasidėti ir sovietmečiu ant Urbo kalno pastatytų rašytojų namų rekonstrukcija, kuri numato ir šių poilsio namų praplėtimą.

Tikimės pagaliau pradėti „Agilos" kultūros centro rekonstrukciją. Birželio pabaigoje plėšiame viešo konkurso vokus ir nustatysime rangovą, kuris parengs projektą ir vykdys statybos darbus.

Kol kas dar nesame apsisprendę, ar rekonstruosime senąjį pastatą, ar statysime naują. Pastarajam prireiktų apie 30 mln. litų. Rekonstrukcija kainuotų pigiau, tačiau lėšų tam dar neturime. Su rangovais mėginsime sutarti, kad jie statys pagal mūsų gaunamą finansavimą. Lieka tik tikėtis vyriausybės ir kultūros ministerijos dėmesio.

Po truputį keičiame Nidos centrinę dalį. Baigėme rekonstruoti skverą prie buvusio restorano. Kitais metais imsimės priešais savivaldybę esančios aikštės atnaujinimo.

- Atsiradę nauji viešbučiai turėtų pritraukti daugiau poilsiautojų, kurie čia dažniausiai atvyksta automobiliais. Neringos kurortas yra unikalus tuo, kad jį galima pasiekti ir vandens keliu. Kaip sekasi jį išnaudoti?

- Šią vasarą bendrovė „Smiltynės perkėla" atidarė greitaeigio laivo maršrutą iš Klaipėdos į Nidą. Tai skatina poilsiautojų atvykimą be automobilio.

Vis dar turime vilčių bent kitais metais sulaukti greitaeigio laivo, kuris kursuos iš Kauno. Tiesa, vidaus vandenų direkcija iki šiol dar nesutaria dėl tokių laivų nuomos. Be to, ties Sovietsku yra statomas tiltas ir Nemuną yra pertvėrę pontonai. Kol šis tiltas nepastatytas, maršruto atidaryti negalėsime.

Perspektyvi yra didesnių katerių ar keleivinių laivų linija iš Kaliningrado. Šitaip sulauktume didesnio rusų turistų srauto. Tačiau tam Nidos uoste reikia patalpų muitinės ir pasienio patikrai. Dabar sprendžiame klausimą, kaip šias tarnybas būtų galima įkurdinti.

- Esame parengę Nidos uosto rekonstrukcijos projektą, kuris numato uosto praplėtimą, papildomas pontonines krantines, kuro užpylimo kolonėlę. Taip pat pradėjome teritorinio planavimo procedūras, kurios leistų Juodkrantėje pastatyti pramoginį uostą. Jame galėtų švartuotis lietuvių poilsiautojų ir užsienio turistų jachtos.

Tačiau šių planų įgyvendinimas priklauso nuo valstybės požiūrio ir finansavimo. Nidos uosto rekonstrukcijos sąmatinė vertė siekia 12 mln. litų, o Juodkrantės pramoginio uosto statyba - tris kartus daugiau. Šiuos projektus mėginsime finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.

- Nidą galima pasiekti ir oru. Ar kada nors funkcionuos jūsų aerodromas prie marių?

- Aš tikiuosi, kad rudenį jis veiks. Visi leidimai yra gauti, lieka sulaukti Vyriausybės pritarimo savivaldybei perimti infrastruktūrą ir žemę. Bereikia tik pašalinti kliūtis orlaivių tūpimui - iškirsti pakilimo ir tūpimo taką ribojančius menkaverčius medžius.

Visa bėda ta, kad ši infrastruktūra negali būti vadinama oro uostu, o yra lauko nusileidimo aikštelė, kurioje pats pilotas savarankiškai priima sprendimą leistis.

Tačiau toks šios aikštelės statusas neleidžia priimti čarterinių reisų iš Palangos, Vilniaus, Druskininkų, nes keleivinių orlaivių pilotai neturi licencijų leistis lauko aikštelėse.

Draudimas neapmokėtų lauko nusileidimo aikštelėje įvykusių draudiminių įvykių, jei lėktuvo vertė būtų didesnė, nei milijonas litų. Vadinasi, nesulauksime galinčių atskristi turtingų turistų iš Europos. Be to, Europoje yra labai mažai pilotų, kurie turi leidimą leistis tokiose aikštelėse.

Visa tai reiškia, kad nors ir turint galimybę priimti turistų lėktuvus, niekas čia nesileis. Štai kokius apribojimus lėmė toks šios aikštelės statusas, kuris yra įrašytas nacionalinio parko tvarkymo plane. Viskas pasikeistų, jei ši aikštelė būtų pavadinta oro uostu. Reiktų tik nedaug papildomų infrastruktūros pakitimų, kas ši aikštelė atitiktų oro uosto statusui.

- Kalbate apie naujus vandens ir oro maršrutus, tam reikalingą infrastruktūrą, nors dešimtmečiais nėra remontuotas pagrindinis kelias į Nidą.

- Buvusi labiausiai sunykusi 10 kilometrų kelio atkarpa tarp Pervalkos ir Nidos yra rekonstruota. Savivaldybės siekis yra atnaujinti visą 50 kilometrų kelio Nida - Smiltynė ruožą. Kitais metais pradėsime kelio atkarpos rekonstrukciją per Juodkrantę.

- Jūs kalbate apie milijoninės vertės projektus, tačiau kaip tikitės finansuoti jų įgyvendinimą turėdami menką savivaldybės biudžetą?

- Jokios abejonės, kad vos 24 mln. litų siekiančio kurorto biudžeto lėšomis mes negalėtume realizuoti jokio rimtesnio projekto, nes praktiškai visi pinigai skiriami kurorto išlaikymui. Savo pinigais pajėgtume paremontuoti nebent kokį pastatėlį.

Mūsų plėtrą varžo bet kokius veiksmus ribojantis Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas. Gamtą, be abejo, reikia saugoti. Neringos unikalumas yra tas, kad ji išliko mažai urbanizuota.

Tačiau nereikia pamiršti, kad čia gyvena gyvi žmonės, o ne eksponatai. Jiems reikia ir darbo, ir civilizuotų patogumų, ir pramogų. Privalo būti surastas toks kompromisas, kad saugodamas gamtą jis nepažeistų ir vietos gyventojų interesų.

Neringos kurorto ateitis priklauso tik nuo valstybės požiūrio. Jei mūsų kurortas Lietuvai yra brangus, jei užsienio turistams Nida reprezentuoja mūsų šalį, vadinasi ir šiame unikaliame gamtos kampelyje plėtojamų projektų finansavimas turi būti išskirtinis. ˙