Adomo Mickevičiaus slėnis Kaune galėtų tapti vieta, kuri padėtų lietuviams ir lenkams galutinai užmiršti istorines skriaudas ir dabartinius kivirčus dėl „W“ ir lenkiškų užrašų Rytų Lietuvoje.
A.Mickevičiaus kultūrinis palikimas svarbus abiem tautoms, tad į slėnį prie paminklinio akmens, kuriame yra įrašai ir lietuvių, ir lenkų kalbomis, galima būtų privilioti daugiau turistų iš Lenkijos, jie ilgiau užtruktų Kaune ir čia paliktų daugiau pinigų.
Nusileisti – tik takas
Tačiau prieigos prie slėnio nepatogios. Daugiausia „Girstos“ bendruomenės ir Gričiupio seniūnijos pastangomis tvarkomas slėnis greitai užželia dilgėlėmis ir Sosnovskio barščiais, nosį riečia ir dvokiantis Girstupio upelis.
Pagaliau, kaip paaiškėjo, turistų iš Lenkijos nelabai domina paskutinių A.Mickevičiaus išgertuvių Kaune vieta.
Nors A.Mickevičiaus slėnis, menantis poeto mokytojavimo Kaune 1819–1823 metus, pasižymi puikiais vaizdais, jis netapo kauniečių pamėgta vieta, čia retokai atvedami ir turistai.
Pirmiausia čia nepatogu ateiti. Traukiant iš Ąžuolyno pusės, tenka perkirsti judrų Radvilėnų plentą, šioje vietoje dėl staigių vingių vadinamą „karo keliu“.
Vieta nusileisti stati, palijus tenka slysčioti, nes driekiasi tik pramintas takas.
Greitai apželia barščiais
Pats slėnis tikrai gražus, yra ir suolelis atsisėsti, bet jis šiuo metu skęsta žolėse. Aplink auga žmonėms kenksmingi Sosnovskio barščiai.
Čia neretai pamatysi vienkartinių švirkštų, tuščių alaus bambalių, tad aišku, kad šioje vietoje dažnai apsilankanti publika renkasi ne skaityti „Poną Tadą“ ar „Konradą Valenrodą“.
Tiesa, kiek leidžia jėgos, slėnį puoselėja „Girstos“ bendruomenė ir Gričiupio seniūnija. Ankstyvą rudenį čia rengiami poezijos vakarai, literatūriniai renginiai.
„Laikinoji sostinė“ pasidomėjo: galbūt pagerinus infrastruktūrą, įrengus laiptus ir netoliese atidarius kavinę, slėnis pritrauktų turistus iš Lenkijos?
Ypač, jei būtų pasirūpinta šios vietos reklama lenkų kalba. Lenkams A.Mickevičius toks pat brangus, kaip lietuviams, pavyzdžiui, Maironis.
Iš istorinių faktų ir legendų mišinio galima įsivaizduoti, kodėl šis slėnis buvo pavadintas A.Mickevičiaus vardu.
Lenkams Vilnius įdomesnis
Pasakojama, kad mokytojaudamas Kauno jėzuitų gimnazijoje poetas laisvalaikiu klaidžiodavo po apylinkes ir aptiko vaizdingą slėnį.
Čia 1823-iaisiais buvo surengtos A.Mickevičiaus išleistuvės iš Kauno. Matyt, pokylio dalyviai kaip reikiant įsismagino, nes išlupo daugiau nei metro aukščio ir apie 2 metrų apimties akmenį iš Girstupio upelio, jį pastatė ant kranto. Ant akmens iškalė poeto inicialus A.M. Ir metus „1823“. Taip šis Ąžuolyno kampelis buvo pavadintas A.Mickevičiaus slėniu.
„Žinoma, mūsų informaciniuose lankstinukuose rašoma apie A.Mickevičiaus slėnį, taip pat ir lenkų kalba. Bet nepastebėjau, kad turistams iš Lenkijos jis būtų įdomus. Lenkai vis tiek skuba į Vilnių, jų širdžiai artimą miestą“, – sakė Kauno turizmo informacijos centro (TIC) direktorius Sigitas Sidaravičius.
Jis teigė abejojantis, ar pavyzdingai sutvarkytas A.Mickevičiaus slėnis pritrauktų daugiau turistų iš Lenkijos.
„Žinoma, jeigu miestas turėtų apsčiai pinigų, galėtų įrengti patogius laiptus, vedančius į A.Mickevičiaus slėnį. Bet aš abejoju, ar, tarkime, pastačius laiptus į Napoleono kalną, pas mus masiškai patrauks prancūzai“, – svarstė TIC direktorius.
Užsuka pavieniai turistai
Turizmo agentūros „Mūsų Odisėja“ direktorė Regina Navickienė taip pat teigė nesulaukusi daug lenkų pageidavimų aplankyti jų poeto vardu pavadintą vaizdingą slėnį.
„Lenkams Kaune užtenka aplankyti Jėzuitų gimnaziją, A.Mickevičiaus muziejų Perkūno name. Šios sakralinės vietos juos labai domina. O į slėnį nepatogu patekti dėl geografinių sąlygų, tad tik pavieniai gidai ten nuveda lenkus“, – paaiškino R.Navickienė.
Ji sakė taip pat abejojanti, ar verta investuoti ir statyti toje vietoje infrastruktūros objektus, tarkime, kavinę – nėra daug vilčių, kad lenkai ten paklotų krūvas pinigų.
Pasigenda dėmesio
Bendruomenės „Girsta“ pirmininkė Zinaida Streikienė
„Į A.Mickevičiaus slėnį bandžiau atkreipti Lenkijos ambasadoriaus dėmesį, tačiau susidomėjimo nesulaukiau.
Galime pasidžiaugti šioje vietoje jau 10 metų vykstančiais kultūriniais renginiais.
Mums labai padeda Gričiupio seniūnė Jolanta Žakevičienė. Kiek žinau, šiemet iš kuklaus seniūnijos biudžeto slėniui tvarkyti skirta 20 tūkst. litų.
Manau, jog norint deramai išsaugoti žymaus ne tik lenkams, bet ir lietuviams brangaus poeto atminimo vietą reikia daugiau Kultūros paveldo departamento dėmesio. A.Mickevičiaus slėnis turėtų būti įtrauktas į kultūros ir istorijos vertybių registrą.“