„Kelmė išmokė mane žvelgti į gyvenimą lietuvio akimis ir neužmiršti, kad esu žydas. Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė.“ - yra sakęs Icchokas Meras, rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas.
„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Kelmės kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!
PAMATYK IR APLANKYK
Dvidugnis ežeras
Šį Lietuvos kampelį puošia Dubysa ir jos intakai Kražantė, Šiaušė, Gryžuva, Ventos aukštupys su intakais Ušna, Aunuva, Knituoja, Ganse, pietvakarinį pakraštį – Ančia. Čia ramų prieglobstį kuria 53 ežerai. Gražiausi jų telkšo Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje. Tai žuvingasis Gauštvinis – didžiausias rajone (plotas apie 130 ha), skaidrusis Gilius, salomis pasipuošęs Bridvaišis.
Bridvaišio ežeras pats paslaptingiausias ir pats giliausias. Iš tiesų jo dugnas labai netolygus: ežero viduryje gylis siekia vos 0,8 metro, bet čia pat ir giliausia ežero vieta – net 42,8 metro. Vidutinis jo gylis apie 10 metrų. Ežero plotas – 46,5 ha. Jį puošia dvi salos – Didžioji ir Varnų.
Tyreliai
Net 6 tūkst. hektarų užima pelkės. Didžiausios – Tytuvėnų ir Šiluvos tyreliai – liula Tytuvėnų regioniniame parke. Tyrelių gamta ypač savita: išeksploatuotuose durpynuose formuojasi seklūs vandens telkiniai, kitur – liūnai, pelkės, nendrynai.
Rūžos
Tytuvėnų regioninio parko šiaurinėje dalyje, gūdžiuose Užpelkių miškuose, slepiasi du unikalūs akmenų ruožai, žmonių vadinami rūžomis. Tai ledynmečio palikimas. Vienas jų – Velniakelis – tęsiasi 350 m ir yra taisyklingos pylimo formos. Jo gale – smėlio kūgis, kuris liudija, kad šioje vietoje iš ledyno plyšio ištekėjo tirpsmo vandens srautai, kurie ir išplovė Velniakelio akmenis.
Svilės šaltiniai
apie 5 km į šiaurės rytus nuo Šaukėnų
Rajono šiaurės rytuose, Kurtuvėnų regioniniame parke, trykšta vieni įspūdingiausių Svilės šaltiniai. Jie yra didžiausi Lietuvoje pagal užimamą plotą ir treti pagal trykštančio požeminio vandens kiekį. 1,8 ha plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių susidaro maždaug 350 m ilgio Svilės upelis. Ąžuolo lobiai
Rajone valstybė saugo devynis ąžuolus ir penkias pušis.
Pabutkalnio, arba Jungirio, ąžuolas yra 1,5 m skersmens ir 29 m aukščio. Pakačermio ąžuolas- 1,6 m skersmens ir 22 m aukščio.
Iš viso miškai užima apie ketvirtadalį rajono teritorijos. Didžiausi – Vainagių, Patumšių, Padubysio, Tytuvėnų. Prie Tytuvėnų auga 300 metų senumo Storoji pušis, kurios liemens apimtis 3,3 metro. Net apie du trečdalius miškų plotų užima spygliuočiai.
Kelmė
Kelmę puošia 1908 metais pastatyta neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (S. Dariaus ir S. Girėno g. 20) ir senutėlė renesansinė evangelikų reformatų bažnyčia, statyta dar 1622 metais (Vytauto Didžiojo g. 73).
Kelmės baroko stiliaus dvaro sodyba yra vienas rečiausių Lietuvoje šio stiliaus dvaro ansamblių. Išlikę 9 pastatai. Dvaro mūriniai rūmai vieninteliai Lietuvoje išlikę dviaukščiai bokšto formos vartai.
17 km į vakarus nuo Kelmės
Tai seniausia rajono gyvenvietė. Istoriniuose šaltiniuose ji minima nuo 1253 metų. Ant Vytauto kalno yra išlikę medinės Šv. Mykolo bažnyčios, 1416 metais statytos ir ne kartą perstatytos, pamatų liekanos su mūro varpine, prie kurios veda akmeniniai tų laikų laiptai.
1762 metais vienuolės benediktinės Kražiuose pastatydino barokinę Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, išlikusią iki šių dienų.
Tytuvėnai
17 km į pietryčius nuo Kelmės
Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis laikomas vienu gražiausių baroko sakralinių ansamblių Lietuvoje. Bažnyčia statyta 1618–35 metais, jos interjerą puošia rokokiniai altoriai, XVII–XIX a. tapybos kūriniai. Vienuolynas įkurtas XVII a. pradžioje. Pastatams būdinga renesanso, baroko ir rokoko stilių jungtis.
Šventųjų Laiptų koplyčia
Tytuvėnų bažnyčios koplyčia dar vadinama Kristaus kančios laiptais. Jei vienais koplyčios laiptais užkopsite eidami keliais ir atgailaudami, tai kitais nusileisite jau apsivalę nuo nuodėmių...
Gamtos išdaigos
Marijos Savickienės gamtos išdaigų muziejuje Tytuvėnuose (Maironio g. 19) eksponuojama nuo 1972-ųjų renkamos įdomios medžių šakos ir šaknys, kurios primena žvėris, žmones, pasakų personažus.
25 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės
Vandens malūno ir spirito varyklos pastatas Užventyje – dvaro sodybos liekanos. Atkurta senoji turbina gamina elektros energiją, restauruotos malūno salės.
1825 metais pastatyta didelė medinė Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (Statybininkų g. 8). Bažnyčia lotyniškojo kryžiaus plano, liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų, su 2 priestatais ir bokšteliu. Šventoriuje stovi medinė varpinė.
Užvenčio dvaro svirne (Girnikų kaimas, Užvenčio seniūnija) veikia Kraštotyros muziejus, skirtas Šatrijos Raganai ir miestelio istorijai. Povilo Višinskio memorialinis muziejus įkurtas jo gimtajame name Ušnėnų kaime. Ušnėnų muziejuje kasmet teikiamos Žemaitės literatūros premijos už geriausią metų prozos kūrinį.
Šaukėnai
21 km į šiaurę nuo Kelmės
Tai vienas senesnių religinių centrų Žemaitijoje.
Miestelio ir apylinkių istoriją galima sužinoti Šaukėnų kraštotyros muziejuje (Judlės g. 1). Istorijoje ypač svarbus Šilo Pavėžupio dvaras (8 km į pietryčius nuo Šaukėnų) – lietuvybės židinys spaudos draudimo metais.
DALYVAUK
Tytuvėnų vasaros festivalio renginiai
Jie dar vyksta kitose unikaliose erdvėse: Baisogalos ir Kelmės dvaruose, Chaimo Frenkelio viloje Šiauliuose, Kurtuvėnų svirne, Šiaulių katedroje ir Joniškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje. Bet būtent Tytuvėnuose, po vienuolyno skliautais, sklando ypatinga dvasia. Nuo 2004-ųjų kasmet birželio– rugsėjo mėnesiais čia vyksta tarptautinis Tytuvėnų vasaros kamerinės muzikos festivalis. Vienas koncertų visuomet skiriamas kunigo Ričardo Mikutavičiaus, kuris dirbo Tytuvėnuose, atminimui. Jau tapo įprasta kasmet pristatyti ir vis kitą muzikinį instrumentą. Kelinti metai iš eilės rengiami barokinės muzikos koncertai. Gražia tradicija tapo festivalį baigti premjera.
Muzikavimo ir amatų kursai
Nuo 1989-ųjų liepos mėnesį Kelmėje rengiami tradiciniai Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursai. Juose mokoma žemaitiško dainavimo, apeiginio giedojimo, šokių, ratelių, žaidimų, kankliuoti, griežti armonika ar smuiku, pūsti piemenų ragelius. Veikia kanklių gamybos, kaukių drožybos, pynimo iš šiaudelių, pynimo iš vytelių, akmens tašymo, stogo dengimo nendrėmis, juostų audimo, audimo kaimiškomis staklėmis, siuvinėjimo, karpinių, keramikos, žemaičių kulinarinio paveldo sekcijos.
Kas dveji metai liepos mėnesį Kelmėje vyksta tradicinis akmentašių simpoziumas, skirtas akmentašiui Juozui Liaudanskiui prisiminti. Susirenka Šiaulių apskrities ir Žemaitijos regiono akmentašiai, jų sukurtos skulptūros puošia Kelmės miestą.
IŠBANDYK
Komercinę karpių žvejybą organizuoja bendrovė „Šilo–Pavėžupio tvenkiniai“ Laikšėse (Šaukėnų seniūnija), komercinę medžioklę – Medžiotojų ir žvejų draugijos Kelmės skyrius (Vytauto Didžiojo g. 140).
Poilsiavietėje „Sedula“ ant Bridvaišio ežero kranto Skogalyje (Tytuvėnų apylinkių seniūnija) įrengta 35 m ilgio vandens čiuožykla.
Pailsėti kviečia poilsiavietės prie Giliaus ežero Tytuvėnuose, kempingas prie Gauštvinio ežero Pagauštvinio kaime (Tytuvėnų apylinkių seniūnija), Užvenčio malūnas su sveikatingumo kompleksu, sodyba „Miško užeiga“ Kryžbarko kaime (Kelmės apylinkių seniūnija) su gyva meškute.
Kaimo turizmo sodybos: „Miego klinika“ Raudsparnėje (galima pajodinėti žirgais), „Ąžuolų slėnis“ Targauskių kaime (pamatysite Afrikos stručius), „Akmenukė“ Kumpiškės kaime, „Draugų slėnis“ Paverpenio kaime (visos Kukečių seniūnijoje), „Penktas sezonas“ Rėžaliuose, „Miško vingis“ prie kelio Kelmė–Tytuvėnai (Tytuvėnų apylinkių seniūnija), „Liepynė“ Kuzokuose (tvenkinyje plaukiojančiame laive įrengta pirtis), „Prienų vienkiemis“ Laugalyje (Liolių seniūnija) ir sodyba Vaiguvoje.
