„Pro mūsų namelio šiaurės rytų langą matėsi ilgas Palendrių kaimo kelias iki paties Jorudo dvaro. Šalia to kelio beveik nebuvo jokio medžio, tik lygūs laukai ir ganyklos, viena kita sodyba. Tas langas mums buvo lyg koks tų laikų televizoriaus ekranas,“ - yra sakęs rašytojas Marcelijus Martinaitis.
Didžioji rajono dalis įsikūrusi Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausiai – iki 167 metrų – ji iškyla netoli Kryžkalnio, o žemiausia vieta – pietryčiuose prie Dubysos, kur tėra 30 metrų virš jūros lygio.
„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Raseinių kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!
PAMATYK IR APLANKYK
Bene gražiausia Lietuvos upė teka per visą rajoną iš šiaurės vakarų pietryčių link. Visas Dubysos ilgis 131 km, per šį rajoną ji vingiuoja kiek daugiau nei 70 kilometrų. Dubysa negili (gylis 0,2–3 m), vagos plotis 20– 30 metrų. Bet jos slėnio kraštovaizdis – vienas raiškiausių ir vaizdingiausių Lietuvoje.
Slėnis 300–500 m pločio ir 20–25 metrų gylio, ties Ariogala jo šlaitai net iki 40 m aukščio ir labai statūs. Neišdildomų įspūdžių palieka Dubysos kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, pakrantėse rymantys Betygalos, Lyduvėnų, Ariogalos piliakalniai, saugomi Dubysos regioniniame parke.
Giliais slėniais teka ir vandeningi bei sraunūs Dubysos intakai. Į Dubysą jų subėga apie 40, bet vandens upė plukdo nedaug. Vasarą žemupyje jo nuteka apie 4–5 m3/s, tačiau patvinus – apie 40 kartų daugiau.
Dubysos vaga per kilometrą pažemėja daugiau kaip 70 centimetrų, palyginkite – Nemuno vidutinis nuolydis tik 19 cm per kilometrą.
Šaltiniai
Dubysos slėnis nusėtas daugybės šaltinių – vieni jų tebetrykšta, kitus tik legendos primena. Netoli Gėluvos (4 km į pietryčius nuo Ariogalos) piliakalnio (260 m į vakarus nuo jo) kairiajame Dubysos krante yra jau užakęs Birutės šaltinis, dar vadinamas Biruto, arba Bironto, akimi.
Stebuklingomis galiomis pasižymėjo Luknės dešiniajame krante esantis Saugailių šaltinis, kurio vandeniu esą buvo gydoma net psichikos ligos. Tačiau nė viena Raseinių žemės versmė neprilygsta garsiajam Ugionių šaltiniui (4 km į pietus nuo Betygalos). Tikėta, kad jo vanduo ypač gerai gydo akių ligas. Šaltinio dvasinę aurą stiprino nuo 1650 metų čia stovėjusi koplyčia. 1784 metais jos vietoje pastatyta medinė bažnyčia 1831-aisiais sudegė. Po 5 metų pastatyta liaudies klasicizmo stiliaus akmens mūro Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia stovi ir dabar. 1883 metais prie pagarsėjusio šaltinio pastatyta medinė koplytėlė.
Ugioniai per Žolinės atlaidus
Pasakojama, kad Ugionių klebono šeimininkė semdama vandenį šulinyje pamatė Dievo Motinos paveikslą, kuris išimtas vėl atsirasdavęs vandenyje. Čia pradėjo lankytis tikintieji, buvę ir išgijimų. Nuo to laiko Ugioniai garsėja Žolinės atlaidais. Tūkstančiai maldininkų semdami stebuklingo šaltinio vandenį gieda padėkos Dievo Motinai giesmę
Miškai
Miškai užima apie 23 proc. rajono teritorijos. Didžiausi – Lapkalnio-Paliepių, Blinstrubiškių, Zvėgių-Graužų miškai.
Mieste ant kalvelės stovi 1663 metais statyta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia ir buvęs dominikonų vienuolynas (Bažnyčios g. 2).
1934 metais Raseiniuose buvo pastatytas tuo metu aukščiausias Lietuvoje (13 metrų) Nepriklausomybės paminklas – Vinco Grybo skulptūra „Žemaitis“. Jo bareljefuose įamžinta kova su caro priespauda, iškalti žodžiai: „Amžiais budėjau ir vėl nepriklausomybę laimėjau“. Paminklą atidengiant dalyvavo 25 tūkst. žmonių.
Šiluva
19 km į šiaurės rytus nuo Raseinių
Šiluva išgarsėjo 1608-aisiais, kai čia apsireiškusi Švč. Mergelė Marija. Manoma, kad tai seniausias Katalikų Bažnyčios oficialiai pripažintas Marijos apsireiškimas Europoje.
Svarbiausi Šiluvos simboliai – Mažoji bazilika ir architekto Antano Vivulskio 1906 metais suprojektuota ir 1924-aisiais pastatyta koplyčia. Jos pamatus pašventino poetas Maironis.
Koplyčia stovi toje vietoje, kur piemenėliai pamatė verkiančią dėl žmonių paklydimų Mariją. Akmuo, ant kurio Dievo Motina stovėjusi, dabar yra švenčiausia koplyčios vieta.
Šiluvos vėlyvojo baroko Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos (pastatyta 1786 m.) didžiajame altoriuje kabo malonėmis garsus Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.
Lyduvėnų tiltas
Šis geležinkelio tiltas per Dubysos slėnį (Šiluvos seniūnija) – vienas aukščiausių ir ilgiausių geležinkelio tiltų Europoje. Jo ilgis – 599 m, patiltės aukštis – 42 metrai.
Smetonos laikų Gedimino stulpai Senuoju Žemaičių plentu važiuodami iš Ariogalos į Betygalą sustokite atsigerti vandens iš šaltinėlio netoli Ariogalos. Greta jo pamatysite 1937 metais pastatytus Gedimino stulpus, kurie per sovietmetį išliko užkasti po žeme.
Betygala
16 km į rytus nuo Raseinių
Į pietvakarius nuo Betygalos, Lelyko upelio kairiajame krante, trykšta Šv. Jono (Gaivučio) šaltinėlis. Dabar jis dažniau vadinamas Maironio šaltinėliu. 1931 m. liepos 28-ąją, po Šv. Onos atlaidų, Maironis aplankė ir šaltinėlį. Tai buvo paskutinis atsisveikinimas su Betygala ir Dubysa. Prie šaltinėlio įrengta atminimo lenta. Prisėdusį ant suolelio ramins šaltinėlio nesibaigiantis čiurlenimas.
DALYVAUK
Kasmet pirmąjį birželio šeštadienį Maironio gimtinėje Pasandravyje vyksta tradicinė „Poezijos pavasarėlio“ šventė.
Ariogaloje nuo 1990-ųjų pirmąjį rugpjūčio šeštadienį rengiamas politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Sąskrydis prasideda tradicine eisena nuo Ariogalos bažnyčios į Dubysos slėnį, ją lydi Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras. Iš Lietuvoje veikusių devynių partizanų apygardų į Dubysos slėnį nešama simbolinė Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės ugnis, įžiebiamas šventės aukuras. Dubysos slėnyje aukojamos Šv. Mišios, vėliau koncertuoja tremtinių chorai.
IŠBANDYK
Dubysos vandens turizmo trasa
Ši 65 km ilgio trasa – viena populiariausių Lietuvoje. Vidutinio sraunumo, duburiuota upė tinka bičiulių žygiams ir šeimyniniam nuotykiui. Trasa įveikiama per dvi dienas su nakvyne kaimo turizmo sodybose, Kalniškių ar Padubysio miško stovyklavietėse. Kelionę patogiausia pradėti Kelmės rajone Maironiuose arba Raseinių rajone Lyduvėnuose, Kušeliškėje ar Daugoduose.
Plauginių pažintinis takas Dubysos regioniniame parke
Jį rasite nuo Raseinių–Šiluvos kelio už Padubysio girininkijos pasukę į kairę. 350 m ilgio takas veda prie gamtos paminklo – Gražiojo ąžuolo. Ąžuolo kamieno skersmuo – 1,76 metro. Prie tako pastatyta miško gyvenimą atspindinčių ąžuolinių skulptūrų. Ieškantis ramaus poilsio tyru oru pakvėpuos prisėdęs ant suolelio. Pažinimo džiaugsmo ištroškusį nudžiugins didelė augalų įvairovė, galimybė pamatyti ne vieną miško gyventoją – voveraitę, kiaunę, genį ar strazdą. Takas pritaikytas ir neįgaliesiems.
Jūkainių pažintinis rekreacinis takas
Netoli Viduklės įrengtą taką sudaro du ratai: didysis – 3,5 km ilgio ir mažasis – 2,5 kilometro. Apie 650 metrų pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia. Keliaujant galima džiaugtis gamta, paklajoti po nuostabaus grožio beržyną, pasigėrėti ąžuolais, ošiančiais didingos praeities šventgirės melodijas... Taką puošia tautodailininkų sukurtos skulptūros, įrengti informaciniai stendai apie šio miško augalus. Mišką su aplinkiniais miesteliais ir piliakalniais jungia žiedinis dviračių takas.
Skrydžiai oro balionu, šuoliai parašiutu – kaimo turizmo sodyboje „Rokynė“ Palukščio kaime (Ariogalos seniūnija).
