Šį kartą dar nežinomais atsakymais pasidalijo atlikėja, verslininkė Milisandra Kvaraciejūtė- Radzevičienė (42 m.).
– Jūsų diena neprasideda be...
– Visada pabudusi pradedu rytą su malda, su tinkamomis mintimis ir padėka, kad sulaukiau dar vienos savo gyvenimo dienos. Paskui – mylimojo bučinys, apsikabinimas ir sotūs pusryčiai.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Labiausiai gąsdina sveikatos negalavimai – tiek pačios, tiek artimiausių žmonių. Bėgant metams sveikatą vertinu vis labiau ir stengiuosi pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Sveikata – brangiausias ir didžiausias mūsų turtas.
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Bet kokioje veikloje ieškau tik pozityvumo, gerų minčių, idėjų, gero ir sveiko įkvėpimo. Iš laimės, kuri susideda iš mažų smulkmenų. Labai įkvepia kelionės, geri filmai, spektakliai, tikras patirtas jausmas.
Vis dėlto didžiausiu įkvėpimu laikau savo šeimą, buvimą kartu. Tai mano kasdienė šviesa, prasmė, ateitis, laimė, ramybė.
– Kas labiausiai pykdo?
– Svetimų žmonių kišimasis į kito asmeninį gyvenimą. Melas, dviveidiškumas, abejingumas ir bailumas.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Kad kalbu dalykus, kurie kitus įkvepia, paliečia ir suteikia vilties. Kad esu vidinis gėris ir grožis, paprasta, nuoširdi, žmogiška.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Sunku įvardinti tris.... Meilė, sveikata, veikla, laikas su artimaisiais, muzika.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Atsakinga, atkakli, atvira.
– Geriausios atostogos buvo...
– Matyt, visos, nes visos buvo atostogos.
– Kur slypi laimė?
– Išmintingose pusiausvyrose, gerose, protingose detalėse, artumo ir bendrumo jausme. Kai jautiesi kokio nors didelio proceso dalimi, kai ko nors lauki, nekantrauji ir patiri bendrystę kartu su esančiais to dalimi. Ir savo namuose.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Dėl meilės galiu padaryti viską – žemiškų ir nežemiškų dalykų. Tačiau didžiausias ir fantastiškiausias – nuostabiausias sūnus Rokas.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Mano vaikystė buvo išties graži. Prisimenu viešnages pas senelius Dzūkijoje – tiesiog sudreba širdis. Smagūs potyriai, linksmos, jaudinančios akimirkos – būtent ten. Iki šiol dievinu Merkinę ir Jonionių kaimą.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Padėdavau tėveliams. Būdama 6 metų turguje pardavinėjau kramtomąją gumą „Donald“. Gerai sekėsi ne tik parduoti, bet ir dovanoti – džiaugsmo būdavo ne tik man, bet ir kitiems.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Visos ryškios, bet su metais vis labiau pamėgstu ir pastelines.
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Esu gamtos, vandens, miškų vaikas. Beprotiškai myliu Dzūkiją ir pajūrį.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Fantazijos, nepaprastų minčių, idėjų man tikrai netrūksta. Prigalvoju tokių dalykų, kad su manimi liūdėti nėra kada.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Geriau gailėkis to, ką padarei, negu to, ko nepadarei. Dar vienas – gyvenk taip, kad būtų gėda papasakoti, bet nežmoniškai malonu prisiminti.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Man nesunku pravirkti. Dažnai pravirkstu dėl to, kad gražu, jautru, tyra, – koncerte, spektaklyje ar net skaitydama knygą. Esu jautri ir emocionali, todėl paverkti dėl nesėkmių, įtampos ar sunkios dienos man taip pat labai normalu.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate (mėgstate)?
– Kai kuriose situacijose labai nemėgstu savo neryžtingumo, perdėto planavimo. Nemoku pasakyti „ne“.
Mėgstu savo energiją, veržlumą ir tvirtumą siekiant tikslų, taip pat bendruomeniškumą ir gebėjimą suvienyti žmones, savo drąsą bei atvirumą, optimizmą ir norą gyventi.