Šįkart garsių Lietuvos žmonių jie pasiteiravo, kokias tradicijas jie puoselėja per Velykas?
Dainininkas Linas Adomaitis (48 m.)
Man šv.Velykos – didžiausias tikėjimo slėpinys. Čia parodoma beribė Dievo galybė. Viltis. Dievui nėra negalimų dalykų – net mirtis Jam neturi jokios galios. Todėl Kristaus prisikėlimas mus kviečia tikėti ir pasitikėti gyvenimu ir neišmatuojama Dievo meile. Tik eidami drauge su Juo mes esame stiprūs ir galime įveikti bet kokias negandas.
Žurnalistė Gerda Žemaitė (43 m.)
Velykos mūsų šeimai turi ypatingą prasmę. Visų pirma tai Kristaus prisikėlimo, atgimimo ir atsinaujinimo šventė. Kasmet puoselėjame visiems puikiai pažįstamas lietuviškas tradicijas. Visa šeima susirenkame vėlyvų pusryčių, per juos tikriname, kieno margutis stipriausias.
Vėliau pietaujame, ridename kiaušinius ir tiesiog smagiai leidžiame laiką kartu. Tokių švenčių metu svarbiausia – buvimas drauge. Kai visi gyvename tokiu nežmonišku tempu, gera, kai gali sustoti ir pasimėgauti akimirkomis su brangiausiais žmonėmis.
Holistinės medicinos ir integruotos sveikatos specialistė Viktorija Macijauskienė (39 m.).
Kiekvienais metais stengiuosi namuose išlaikyti šventinę nuotaiką, įnešti šviesos – pamerkiu geltonų tulpių, padekoruoju namus šviesiais papuošimais.
Velykos man neatsiejamos nuo kiaušinių dažymo, nors nesu iš tų mamų, kurios ruošiasi įmantriai, – dažniausiai renkuosi ekologiškus dažus, o pats marginimas tampa jaukiu simboliniu ritualu. Iš to nedarau kulto – tiesiog noriu įprasminti šventę, džiaugtis ja su šeima.
Šventės rytą, kai visi susėdame prie stalo, visada varžomės, kieno margutis stipriausias. Kartais sugalvojame žaidimų, o kartais tiesiog sėdime, kalbamės, būname kartu. Su metais ėmiau mažiau sureikšminti detales – labiau vertinu laiką drauge ir bendrystės jausmą.
Žurnalistė Ugnė Siparė (35 m.)
Visada juokiuosi, kad esu Kalėdų maniakė, bet Velykos – ne mažiau ypatinga šventė. Jos man asocijuojasi su pačia gražiausia pavasario pradžia, gamtos atgimimu ir šiltu, šviesiu laikotarpiu. Nors tai seniausia ir svarbiausia krikščionių pasaulio šventė, man ji pirmiausia – šeimos šventė.
Kaip ir dauguma, tądien važiuojame pas mano ir Mariaus artimuosius. Visas laikas būna skiriamas pabuvimui kartu.
Labai vertinu šią šventę dėl jos tradicijų ir laiko su šeima. Pastebiu, kad kai kurios tradicijos, tokios kaip margučių marginimas ar ridenimas, kai visi suaugome, buvo kiek primirštos. Tačiau augant dukrai Umai žadame jas atgaivinti.