Šį kartą dar nežinomais atsakymais pasidalijo autorė, turinio kūrėja, TV laidų vedėja Fausta Marija Leščiauskaitė (32 m.).
– Jūsų diena neprasideda be...
– Pasivaikščiojimo! Paprastai pabudę visa šeima einame vaikščioti – ačiū šuniukui Oregonui, nes be jo netingėti būtų daug sunkiau. Porą valandų tiesiog vaikštome, užsukame kavos. Ir tik tada prasideda darbai.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Gaila, bet gimus dukrytei gerokai per dažnai nerimauju dėl darbų ir pinigų. Tačiau stengiuosi rasti ramybę. Pinigai uždirbami, o darbo darbščiam žmogui visada bus.
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Iš savęs. Įkvėpimas geriausiai semiamas sukaupus jėgas ir nuėjus dirbti. Gerokai perdėti tie gandai apie menininkus, laukiančius stebuklingųjų mūzų.
– Kas labiausiai pykdo?
– Žmonės, kurie nesuvokia ribų, mano, kad gali ant manęs išsikrauti, nes stebi mane socialiniuose tinkluose. Ir neteisingi žmonės.
Ačiū Dievui, abiejų mano gyvenime nedaug, bet į tuos retus atvejus reaguoju jautriai.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Kadaise Knygų mugėje Algimantas Čekuolis pagyrė mano rašymą. Jau 10 metų visiems apie tai giriuosi.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– To tiesiog nėra. Be kiekvieno daikto šioje Žemėje galėčiau gyventi, nesu prieraiši prie daiktų. Gyvenimas netektų daug grožio ir prasmės be mano vyro, dukros, šuniuko ir kelionių. Be žmonių ir patirčių.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Jautri, stipriai mylinti ir gerokai trenkta.
– Geriausios atostogos buvo...
– Visos atostogos yra geriausios! Galėčiau būti profesionali atostogautoja – gal kas ieškote? Lauksiu asmeninių žinučių!
– Kur slypi laimė?
– Man regis, laimė slypi pasirinkime būti laimingam. Kai stebiu laimingus žmones, matau, kad laimingi jie dėl labai skirtingų dalykų. Štai kultūristas laimingas numetęs riebalus ir radęs valios taip susidžiovinti varžyboms. Laimingas dėl to pasiekimu. O aš laiminga valgydama bandelę.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Matyt, pagimdžiusi vaiką.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Su šiuo klausimu man visada nesiseka. Aš žinau, kad gražių dalykų mano vaikystėje buvo ne vienas, bet, ko gero, juos kažkas stipriai užgožė.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Pirmieji mano darbai buvo šeimoje. Valydavau langus tėčio vaistinėje, plaudavau grindis, šveisdavau tualetus. Po to jau gaudavau šiokius tokius honorarus už rašymą.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Neturiu mėgstamiausios spalvos, dainos, skonio. Kiekvieną dieną norisi vis kito. Bet man patinka gamtos spalvos, kurios nevargina akies.
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Ko gero, Nida. Bet prieš kelerius metus labai pamilau ir Klaipėdą.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Prisivertimas gyventi gražiai ir įdomiai. Taip, prisivertimas. Kartais galva trata, bet aš prisiverčiu eiti kavos ir pyragėlio į gražią kavinę. Labai lengva nugrimzti, užsidaryti, nes darbų daug, vaikas rėkia, pavargai, kelnės kleckuotos. Nepasiduodu.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Neklausyti patarimų, nes atsakomybę už savo sprendimus vis tiek turėsi prisiimti tik pats. Dalybų ten nebus.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Vakar. Bet dar ne vakaras. (Juokiasi.) Aš nieko prieš paverkti, išsivalo ašarų latakai ir siela, gyventi tampa lengviau.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate ir ką mėgstate?
– Mėgstu savo dosnumą, energiją, nuoširdumą ir tai, kad išdrįstu pabandyti ir mirtinai neišsigąstu, jei nepasiseka. Nemėgstu to, kad esu priešgyna. Ir to kartais giluminio pykčio.