Kokią premjerę mes matėme tuos kelis mėnesius, kol vyko Vyriausybės ir koalicijos formavimo batalijos?
Matėme moterį, kurios ginklas buvo šypsena, atvirumas ir... ramybė. Sugebančią žiūrėti pašnekovui į akis ir su šypsena pasakyti „ne“. Atrodo, kad ji tikėjo ir tebetiki savo žodžiais, kuriuos atvirai išsakė daugybėje interviu ir pokalbių, o tai politikoje yra itin reta savybė. Jos charizma buvo moteriškumas, o išsakomi teiginiai, atrodytų, be nepasitikėjimo ar baimės šešėlio.
Ne vienam, premjerę stebėjusiam pereinamuoju laikotarpiu, ji atrodė „per daug paprasta“. Ir tai tiesa. I.Ruginienė ir atėjusi į valdžią nepamiršta, kad gyvenimas yra ne tik posėdžių protokolai, bet ir paprastas kasdienybės triukšmas.
Ar tikrai tokia taktika pasiteisins politinėje virtuvėje, į kurią ji įžengia neva neturėdama politinės patirties, parodys ateitis. Ir ar mes trejus metus turėsime vis dar besišypsančią premjerę?
Greitomis nusimestas stilingas paltukas, sodriai mėlyna suknelė, turbūt ne pirmas puodelis kavos ir pasisveikinimo šypseną greitai pakeitęs susikaupęs žvilgsnis – tokią premjerę pamačiau paspausdama diktofono mygtuką.

