Viena gausiausių archeologinių radinių grupių įvairiose pasaulio vietose yra papuošalai. Tai liudija, kad nuo neatmenamų laikų žmogui būdingas noras puoštis.

Pasipuošusi spindinčiais briliantais Marilyn Monroe dainavo: „Deimantai yra geriausi moters draugai...“ Pasaulis nesikeičia: perlai ir deimantai – amžinoji moters svajonė ir nemirtinga papuošalų klasika.

Senųjų kultūrų ir moterys, ir vyrai dabinosi apdorotomis žvėrių iltimis, sraigių kriauklėmis, gėlių sėklomis, šaknimis, minkšto akmens vėriniais.

III–II tūkstantmetyje prieš Kr. papuošalai daugiausia buvo gaminami iš bronzos. Raiškius žalvarinius, auksinius ir sidabrinius puošmenis gamino skitai, Etrūrijos, Indijos, Chorezmo, Persijos senieji meistrai.

[[ge:lrytas:lrytas:38424514]]

Dauguma gamtoje randamų brangakmenių savo grožį atskleidžia tik specialiai apdoroti. Tik perlus gamta sukūrė tobulus. Nuo senų senovės jie buvo vertingiausi brangakmeniai. Yra daugiau nei 120 perlų atspalvių – nuo sniego baltumo iki juodų.

Deimantai vadinami akmenų karaliais, dievų akmenimis, tolimų dangaus žvaigždžių skeveldromis. Tai akmuo, turintis savybę saugoti informaciją. Galbūt todėl žiedelis su briliantu dažnai dovanojamas per sužadėtuves, kad sutvirtintų pažadą.

[[ge:lrytas:lrytas:39547346]][[ge:lrytas:lrytas:39224201]][[ge:lrytas:lrytas:39578381]]

Deimantai pradėti kasti maždaug prieš 4000 m. Indijoje, o viduramžiais buvo naudojami medicinos tikslais. XV a. flamandų meistrui atradus deimantų šlifavimo būdą iš jų pradėta gaminti papuošalus. Šlifuojamas deimantas sublizga visomis vaivorykštės spalvomis. Taip jis tampa briliantu.

XVII–XVIII a. Europos aristokratija juvelyrikos dirbinius su briliantais naudojo ir kaip statuso simbolį. Tai labai brangūs akmenys, todėl XX a. pradėti gaminti pigesni sintetiniai deimantai. Pirmasis 1953 m. susintetintas Švedijoje.

Seniausi ir gausiausiai Lietuvių gaminti papuošalai – kabučiai iš pragręžtų žvėrių dantų. III tūkstantmetyje prieš Kr. buvo populiarūs ir gintaro papuošalai: kabučiai, cilindriniai karoliai iš skaidraus sluoksniuoto gintaro varveklių, sagos iš gintaro lašų.

Pirmieji sidabriniai papuošalai į Lietuvos teritoriją buvo atsivežti iš Romos imperijos provincijų, o nuo III a. juos pradėjo gaminti vietos meistrai. XVI a. Vilnius tapo Lietuvos auksakalystės centru.

Atliekant Valdovų rūmų Vilniuje archeologinius tyrimus XVI a. sluoksniuose rasta perlų. Žinoma, kad juos labai mėgo Barbora Radvilaitė. 1537 m. tekėdama už Stanislovo Goštauto ji jau turėjo perlais puoštų apykaklių, suknelių iš šilko, aksomo, atlaso, berečių – vieną net nusagstytą perlais.

Po šimtmečių paaiškėjo, kokius brangakmenius mėgo Barbora Radvilaitė: rasta atliekant archeologinius tyrimus