Dainininkė Monika Kvietkutė (33 m.)
Turbūt vienas įsimintiniausių sprendimų prieš gerą pusmetį buvo persikraustyti į kitą miestą. Protas sakė, kad gal nereikia, bet širdis surizikavo. Rezultatas – laimingas gyvenimas, gražūs išsvajoti santykiai.
Aktorius, laidų vedėjas Arnas Ašmonas (32 m.)
Krepšininkė K. Nacickaitė – apie skandalą su R. Javtoku ir per dvi šalis padalintą šeimą
Pastarąjį kartą širdies paklausiau visai neseniai, prieš kokį mėnesį. Laiko su šeima, aišku, visada norėtųsi daugiau, todėl su tėvais ir broliu stengiuosi pasimatyti kuo dažniau. Bet kai kalba pasisuka apie ilgesnes keliones, prasideda vidinis konfliktas.
Protas sako: „Gal šiek tiek pataupom, gal nebūtina ta savaitė su visomis išlaidomis?“ O širdis tuo metu jau krauna lagaminą. Ir dažniausiai... leidžiu jai laimėti. Nes nors teoriškai gal ir buvo galima pabūti namuose „protingiau“, tie išvažiavimai vis tiek sukuria visai kitą laiko pabūti kartu kokybę.
Susiję straipsniai
Galiausiai suprantu, kad tos akimirkos su šeima yra negrįžtamai svarbios – jų nenusipirksi ir neatsuksi atgal. Pinigai grįžta, o tos akimirkos – ne. Ir, tiesą sakant, dar nė karto nesigailėjau tokio sprendimo.
Funkcinės medicinos specialistė Viktorija Macijauskienė (40 m.)
Klausimas man labai paprastas. Visada sprendimus priimu vadovaudamasi savo širdies balsu. Net jei kas nors sakytų, kad reikia elgtis kitaip, man tai neturi reikšmės – vis tiek darysiu taip, kaip tuo metu jaučiu. Iki šiol man tai pasiteisino.
Esu veikloje, kurioje jaučiuosi puikiai, ir matau, kad ji kuria vertę ne tik kitiems žmonėms, bet ir man. Kurdama savo projektus vadovaujuosi dviem dalykais – nuolat gilinu žinias, nes man svarbus profesionalumas, ir viską darau iš širdies. Strategijos, planai ar naudos skaičiavimas – ne man. Darau taip, kaip tuo momentu jaučiu. Kartais tai gali atrodyti kaip pats kvailiausias sprendimas, bet vėliau jis virsta kuo nors labai unikaliu. Visuomet pasitikiu tuo jausmu ir jis manęs dar nėra nuvylęs.
Verslininkas Patrikas Ribas (31 m.)
Visada stengiuosi klausytis savo širdies, kitaip tariant – intuicijos. Tada leidžiu komandai įvertinti sprendimą racionaliai, remiantis logika ir skaičiais. Tačiau svarbiausias dalykas man yra pirminė intuicija. O jau antrame etape vertiname jos privalumus ir galimus trūkumus. Mano manymu, kai mastelis tampa didesnis, jų negalima atskirti, nes jie yra labai svarbūs kartu.
Pastarąjį kartą tokį sprendimą priėmiau visai neseniai. Pasiklioviau intuicija, nors logika kėlė abejonių. Rezultatas buvo teigiamas – sprendimas pasiteisino, o vėliau ir racionaliai atsirado tam pagrindas. Manau, kad augant darbų apimčiai širdis (intuicija) ir protas negali būti atskirti, jie turi tapti visuma.