Mergaitei, kurios gyvenimas jau dabar simboliškai sujungia Los Andželą ir Vilnių, suteiktas šv. Faustinos krikšto vardas, o pati ceremonija įvyko istoriniu miestui metu – Pasaulinio apaštalinio Gailestingumo kongreso išvakarėse.
Ceremonija šv. Kazimiero koplyčioje nebuvo tik formalumas. Agnios ir Pauliaus Grigų šeimą su arkivyskupu Gintaru Grušu sieja jautri asmeninė istorija, besidriekianti už tūkstančių kilometrų.
Nuo dešimties metų Jungtinėse Amerikos Valstijose augusios A. Grigas ryšys su arkivyskumu užsimezgė dar Kalifornijoje.
„Nors ir skirtingais laikmečiais, visi buvome tos pačios Šv. Kazimiero parapijos ir lituanistinės mokyklos bendruomenės nariai Los Andžele, Kalifornijoje. Įdomus sutapimas kad ir arkivyskupas, ir aš, ir mūsų vyresnėliai vaikai turėjome tą pačią tikybos mokytoją“, – pasakojo A. Grigas, pabrėždama, kaip netikėtai ir gražiai pasaulio lietuvių keliai vėl susikerta gimtinėje.
Krikšto vardas mažajai Andreai pasirinktas neatsitiktinai. Suteikus Faustinos vardą, jos gyvenimo pradžia subtiliai susieta su Vilniumi kaip Dievo Gailestingumo miestu. Būtent čia vienuolė, mistikė šv. Faustina patyrė regėjimus, pagal kuriuos buvo nutapytas garsusis Dievo Gailestingumo paveikslas.
Koplyčia, išpuošta šv. Faustinos mylimiausiomis gėlėmis lelijomis, kūrė tyrą ir iškilmingą atmosferą.
Šios krikštynos įgavo ir dar vieną istorinį atspalvį, nes sutapo su ypatingu renginiu Vilniuje. Būtent 2026 birželį mieste pirmą kartą organizuojamas Pasaulinis apaštalinis Gailestingumo kongresas, į kurį suplūsta tūkstančiai tikinčiųjų iš viso pasaulio.
Ceremonijos metu susirinkusiųjų širdis palietė Lietuvos operos primadonos Nomedos Kazlaus atliekami kūriniai „Panis Angelicus“ ir „Amazing Grace“, o vargonais grojo Katedros vargonininkas Rimvydas Mitkus.
Andreos krikšto tėvais tapo artimi šeimos bičiuliai: kino režisierė Giedrė Žickytė bei ambasadorius Eitvydas Bajarūnas – žmonės, kurių gyvenimus taip pat vienija kūryba, vertybės ir ryšys su Lietuva.
Po jautrios krikštynų ceremonijos artimiausi žmonės susibūrė Valdovų rūmų lauko kavinėje – ten, kur istorija ir dabartis sėdi prie vieno stalo.




