Viena su trimis vaikais neseniai į Lietuvą grįžusi rašytoja Vaiva Rykštaitė (40 m.) šįkart iš Havajų rinkosi ne patogesnius skrydžius į tėvynę, o nusprendė stabtelėti Reikjavike.

„Kai vaikštinėji su trimis pavargusiais, piktais ir alkanais savo mažaisiais troliais Islandijos šaltyje, kartais tikrai ateina mintis, kad tokios kelionės – savotiška mazochizmo forma. Ne visiems ir ne silpniems. Tačiau čia pat prisimeni, kad rytoj laukia nauja puiki įspūdžių diena“, – šypsojosi Vaiva.

Drąsia ir stipria moterimi Vaivą galima pavadinti jau vien dėl to, kad viena su trimis mažamečiais – vienuolikamete Žemyna, aštuonmete Indraja ir ketverių metų Radvilu – ji ryžosi tokiai kelionei.

„Islandija nebuvo laukta ir apgalvota stotelė pakeliui į Lietuvą – tiesiog skristi per ją iš Havajų buvo pigiausia. Esu labai pragmatiška. Man viskas įdomu – pasaulyje nėra neįdomios vietos.

[[ge:lrytas:lrytas:42865111]]

Nors Islandijoje nebuvau buvusi, man taip pat įdomu būtų buvę skristi per Airiją, Graikiją ar kurią kitą šalį. Juolab su vaikais – jiems viskas yra nauja, nematyta ir įdomu“, – „Stiliui“ pasakojo Vaiva.

Pirmas išbandymas moters laukė anksti ryte Reikjavike, vos iš oro uosto atvykus į užsakytą viešbutį – čia nebuvo jokios registratūros, kurioje moteris su vaikais galėtų palikti didžiulį lagaminą ir iki įsiregistravimo į kambarį laisvomis rankomis pavaikštinėti po miestą.

[[ge:lrytas:lrytas:42596125]][[ge:lrytas:lrytas:38495024]][[ge:lrytas:lrytas:39806378]]

Kadangi ilgai bastytis lauke su nešuliais nesinorėjo, keletą valandų šeima praleido jaukioje kavinėje. Galiausiai internetu Vaivai pavyko sumokėti už kiek ankstesnį įsiregistravimą.

Nors vaikai buvo labai pavargę, o laiko skirtumas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos – didžiulis, jai pavyko neleisti atžaloms miegoti – kompanija dar apžiūrėjo keletą įdomių parduotuvėlių, aplankė muziejų.

„Pirma diena keliaujant su vaikais būna ypač sunki dėl laiko skirtumo. Man tai didžiausias iššūkis per keliones. Visada mažuosius raginu nemiegoti, žiūrėti, dairytis – tikrai verta. Nežinau, ar vaikai atsimins ką nors iš aplankyto muziejaus, bet esu tikra, kad atsimins baltas vasariškas Islandijos naktis“, – sakė V.Rykštaitė.

Skrisdama į Reikjaviką moteris buvo tikra, kad jai nereikės gamtos. Vaiva dievina miestus, moka juos atrasti ir su jais susidraugauti. Bet po dviejų dienų Islandijoje aplink esančios gamtos jausmas buvo toks stiprus, kad su vaikais ji leidosi į kelią – aplankė geizerius, krioklius ir slaptą lagūną, kurioje išsimaudė.

„Vietiniai sako, kad pamatėme labai nedaug, tik mažytę Islandijos dalį. Bet to, ką pamačiau, man užteko, kad apsigalvočiau. Gamta! Graži iki ašarų, atimanti kvapą, bet svarbiausia – ją patiriant tampa aišku, iš kur radosi mitai apie Islandijos mitines būtybes.

Noriu grįžti į Islandiją su vyru ir vaikais mėnesiui ir važinėti po šalį, apsistoti mažyčiuose miesteliuose ir mirkti karštosiose versmėse. Kita vertus, rekomenduoju aplankyti ir meno galerijas Reikjavike.

Islandų menas, kaip ir gamta, mane labai sužavėjo!“ – sala ir jos dovanomis džiaugėsi rašytoja.Vaiva atvira – kad ir sunku, keliauti su vaikais ji mėgsta.

Viena iš daugelio to priežasčių – vaikų artumas, kuris kelionėse itin jaučiamas, mat čia nėra draugių ar draugų, tad mažieji kaskart atranda vieni kitus, suartėja patirdami nuotykius ir nugalėdami iššūkius. Be to, per keliones mažiau arba visai nėra buities.

„Keliauti su vaikais man bene tas pat, kaip su jais visais eiti į prekybos centrą, – sunku vienodai.

Tarp vaikų bus tos pačios peštynės, juos vis tiek reikės pamaitinti, pamigdyti kaip ir namuose. O visa kita – jau lengviau, nes jiems įdomiau“, – pasakojo rašytoja.

Viena į Islandiją su trimis vaikais išsiruošusi V. Rykštaitė atskleidė nepagražintą realybę: „Ne silpniems“