Verta atkreipti dėmesį į šias Atlanto vandenyne ar Viduržemio jūroje būriais keliaujančias žuvis. Pirmiausia jos yra pigios, konservus patogu laikyti namuose, be to, sardinėmis nesunkiai pagardinsite įvairiausius patiekalus – salotas, sumuštinius ar makaronus.
Sardinės nekelia problemų gamtos mylėtojams. Kadangi šios žuvys greitai dauginasi, jų populiacija dažniausiai greitai atsikuria ir žvejyba yra mažiau žalinga aplinkai, jos laikomos vienomis ekologiškiausių žuvų.
Sardinės – ir neišsenkantis sveikatos šaltinis. Lyginant su kitomis didelėmis žuvimis, pavyzdžiui, tunais, jos yra mažai užterštos cheminėmis medžiagomis. Sardinės naudingos kaulams, raumenims, imunitetui, grožiui. „Auksinėse žuvelėse“ gausu baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, kurios reguliuoja uždegimus, mažina UV spindulių daromą žalą odoje esančiam kolagenui. Socialiniuose tinkluose sardinės net vadinamos natūraliu botokso šaltiniu.
Tiesa, požiūris į konservuotas jūrų gėrybes įvairiose šalyse skiriasi. „The Guardian“ pažymėjo, kad britai dažnai tokį maistą įvardija kaip pigų ir sausą. O štai senas maisto konservavimo tradicijas turinčiose Pietų Europos valstybėse konservuotos jūrų gėrybės įprastai siejamos su prabanga.
Prie didžiulio sardinių populiarumo svariai prisidėjo ne kas kitas, o jų pakuočių dizainas – tikra priešingybė nuobodžioms rudoms, tarsi surūdijusioms šprotų skardinėms.

