Gražuolės - ekrano puošmena
Neseniai 70 metų jubiliejų atšventusi legendinė LTV diktorė Gražina Bigelytė šiuolaikinei televizijai negaili ir kritikos, ir komplimentų.
Tačiau 38 metus televizijai atidavusi moteris žino: tik laikas ir žiūrovai geriausiai atrenka, kas liks ekrane, o kam ten - ne vieta.
„Aš visada tikėjau sveiku protu. Nesu nusistačiusi prieš tas kibirkščiuojančias jaunas lėlytes. Man jos pakelia nuotaiką. Pasakysiu galbūt ir žiaurią mintį - seni žmonės senų žmonių nemėgsta. Tai - psichologinis dalykas. Man pačiai daug maloniau žiūrėti į jaunas laidų vedėjas.
Laidos vedėjas turi būti toks, kad galėtų kalbėtis ir su profesorium. O tos gražios mergaitės ekrane - jokios laidų vedėjos. Jos tik puošmena. Būtina atskirti, kas yra kas“, - samprotavo G.Bigelytė, kuri žiūrovų širdis užkariavo ir profesionalumu, ir patrauklia išvaizda.
Legendinė diktorė savo karjerą pradėjo taip pat būdama visai jauna - vos 17-kos. Tačiau merginai teko įveikti nemažą atranką - iš pradžių radijo diktore ji buvo atrinkta iš 200 pretendentų, o po metų pirmą kartą pasisveikino ir su TV žiūrovais.
„Svarbiausia - žmogaus vidus. Reikia turėti ką pasakyti. Jaunimas turėtų laimėti konkursą. Mūsų laikais šitai profesijai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Dvi užsienio kalbos ir būtinai - aukštasis išsilavinimas.
Kai mes su Juozu (diktoriumi J.Baranausku. - Red.) dar būdami studentai ėjome į atranką, puikiai mokėjome rusų bei lenkų kalbas ir abu buvome baigę anglų kalbos kursus“, - prisiminė G.Bigelytė.
Diktorė pastebi, kad dabar kai kurie TV laidų vedėjai daugiau dėmesio skiria sau, o ne pašnekovui, nors turėtų būti priešingai.
Vis dėlto eterio profesionalė nė už ką nesutinka, kad šiais laikais televizijos kokybė tik prastėja: „Tai netiesa. Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvos televizija labai geromis kvalifikuotomis laidomis užpildo dvi programas.
Ypač mėgstu antrąją programą, nes ten matau pačius profesionaliausius vedėjus“, - kolegas gyrė G.Bigelytė.
Nepilnametė sukėlė skandalą
Pirmosios LTV diktorės karjeros istoriją turbūt buvo pamiršę tie, kurie prieš dvejus metus stebėjosi neva labai ankstyvu septyniolikmetės Ugnės Skonsmanaitės šuoliu į lietuviškosios MTV eterį.
Atrankos organizatoriai buvo kaltinami taisyklių laužymu, nes vienas iš kriterijų būsimiesiems kanalo „MTV Lietuva“ vedėjams buvo ir amžiaus cenzas - 18-27 metai.
Iš daugiau kaip dviejų tūkstančių anketas atsiuntusių pretendentų į atrankas buvo pakviesti 500 jaunuolių ir merginų, kol galiausiai iš devynių finalininkų nugalėtoja buvo paskelbta moksleivė iš Klaipėdos Ugnė.
Pikti liežuviai plakė, kad U.Skonsmanaitei laidos vedėjos vietą nupirko turtingi tėvai ar gerbėjas. Tačiau energinga mergina jau antrus metus dirba savo mėgstamoje televizijoje, nekreipdama dėmesio į pavyduolių apkalbas, bet neketina užmigti ant laurų.
„Tokia jau esu - net jei viskas yra gerai, surandu prie ko prikibti pati“, - savikritiškai prabyla Ugnė, kuri turi į ką lygiuotis.
Jos mėgstamiausi laidų vedėjai - Timas Cashas iš MTV UK ir MTV laidą „Supermercado“ per „MTV Europe“ anksčiau vedusi šviesiaplaukė Kicki.
U.Skonsmanaitė, kuri, ko gero, yra jauniausia laidų vedėja visoje MTV kanalo istorijoje, nerdama į televiziją dėl savo metų visiškai nesijaudino.
„Amžiaus nenuslėpiau ir anketoje nemelavau. Pradėjus dirbti bendradarbiai juokais paklausdavo, kaip sekėsi ruošti pamokas. Bet duodavo tokias pat užduotis, kaip ir suaugusiesiems. Niekas neatsižvelgdavo į mano jaunesnį amžių“, - prisiminė dabar jau devyniolikmetė U.Skonsmanaitė.
Mergina didžiuojasi, kad jai patikėta vesti laidą „Supermercado“, kurią anksčiau ji labiausiai mėgo žiūrėti per MTV. Savimi pasitikinti laidos vedėja niekaip negali prisiminti situacijos, kai būtų tekę ištarti - nemoku, negaliu.
„Kartais sulaukiu pastabų - pavyzdžiui, kad laidoje atrodžiau per daug užmigusi. Bet nebuvo taip, kad aš nežinočiau, kaip pasielgti. Nemanau, kad tai priklauso nuo amžiaus.
Be to, aš juk dirbu ne rimtoje žinių laidoje, o pramoginėje televizijoje. Galiu kalbėti žargonu, galiu juoktis, galiu klysti, galiu būti rimta“, - savo darbo privalumus vardijo jauna laidų vedėja.
Išėjo ilgą mokyklą
Žurnalistą Henriką Vaitiekūną pažįsta visa Lietuva, o jo savitų reportažų stiliaus nesupainiosi su niekuo. Tačiau turimą populiarumą 58 metų televizijos asas užsitarnavo ilgu ir sunkiu darbu.
Atėjęs į Lietuvos televiziją H.Vaitiekūnas 20 metų dirbo žinių reporteriu, kol jam 1991 metais buvo leista vesti „Panoramą“.
„Pirmaisiais metais į eterį negalėdavai net nosies galiuko įkišti. Po dvejų metų galbūt galėdavai iš tolo kadre pasirodyti, o tavo tekstą visą laiką skaitė diktorius, nes tu - nemoki.
Pirmą kartą ekrane pasirodžiau po trejų metų darbo televizijoje - su baltu chalatu stovėjau prie karvių. Tą reportažą parodžiau būsimiems uošviams, ir jie sakė: „Oho, koks garsus žmogus!“ - rimtai dėstė žurnalistas.
H.Vaitiekūnas linkėtų panašią - tik gal šiek tiek trumpesnę - mokyklą išeiti kiekvienam, svajojančiam apie laidos vedėjo darbą.
„Visame pasaulyje televizijoje dirba vyresni. Tik pas mus daugiau jaunų veidų. Aš teigiamai žiūriu į jaunimą. Juk svarbiausia - motyvacija: ir jaunas, ir senas turi žinoti, kodėl eina į televiziją.
O geras žurnalistas jau po šešerių septynerių metų gali eiti į eterį. Pirmiausia svarbu gyvenimiškos patirties įgyti. Gerai, jei žmogus prieš tai paragauja ir kitokio darbo - tegul ir santechniko“, - samprotavo H.Vaitiekūnas, kuriam nei televizinės, nei gyvenimo patirties tikrai netrūksta.
Surado savo roges
Žurnalistas per LTV vedė laidas „Labas rytas“, „Mažesni už mus“, „Kryžminė ugnis“, „Laisvės alėja“. Kūrė ir kurį laiką vedė „Lietuvos ryto“ televiziją.
Dabar LTV kuria ir veda laidą „Henrikas Vaitiekūnas. Būna ir geriau...“, prieš tai per BTV buvo transliuojama jo laida „Henrikas Vaitiekūnas. Geriau nebūna!“.
H.Vaitiekūnas dirbo ir spaudoje. O kur dar su žurnalistika nesusiję gyvenimo etapai, pavyzdžiui, darbas kojinių fabrike ir 30 metų studijų, per kuriuos, be žurnalistikos, H.Vaitiekūnas baigė 17 įvairiausių profesijų kursų.
Tačiau eterio profesionalas vis dar mokosi. Prieš penkerius metus tapęs TV3 žaidimo „Kai laimės milijoną?“ vedėju, pats pasijuto ne savo rogėse.
„Šiandien aš jau žinočiau, kaip vesti tokį žaidimą. Mane, reporterį, įmetė į visai kitus vandenis. Atsirado komentarų, kad geriau tegu H.Vaitiekūnas daro, ką moka. Aš iš tiesų geriau mokėjau rengti reportažus.
Ir dabar po kiekvienos laidos graužiuosi, kad galėjau geriau pasiruošti. Negaliu sau to leisti. Tai nedovanotina. Bet kadangi esu jaunas, dar pasitaisysiu“, - kaip visada rimtu tonu šmaikštavo žurnalistas.
Įvertino kolegų talentą
22 metų atlikėjas Jurgis Brūzga, pakviestas vesti „Dainų dainelės“ konkurso, apie savo amžių ar patirtį negalvojo. Vaikiną kamavo tik viena mintis - kaip viską reikės suspėti.
Kad labai trūksta darbo scenoje patirties, J.Brūzga susivokė tik atsistojęs prieš įjungtas kameras.
„Niekas to nesupras, kol pats nepabandė. Aš nė iš tolo neįsivaizdavau, kad vesti laidą - toks sunkus darbas.
Sudėtingiausia, kad reikia nesuklysti pristatant dalyvius, atsiminti, iš kokio jie miesto, kas jų mokytojai, ir dar pabendrauti su ' publika, nusišypsoti, pajuokauti“, - sakė J.Brūzga.
Atlikėjui naujas pareigas teko derinti su mokslais ir dalyvavimu LTV projekte „Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas“.
„Jei laidos vedėjo darbas būtų vienintelis ir pagrindinis, būtų nesunku tobulėti - turėčiau laiko idealiai pasiruošti. Tačiau visur tenka skubėti, todėl nukenčia kokybė.
Po pirmųjų filmavimų pradėjau kitaip žiūrėti televizijos laidas. Supratau, kokie profesionalūs yra kai kurie jų vedėjai.
Ypač man imponuoja Rolandas Vilkončius. Jis sugeba ir taisyklingai kalbėti, ir išlikti originalus. Bet juk jis irgi nuo kažko pradėjo“, - svarstė dainininkas.
Jauniausias žinių vedėjas
„Žinių berniukas“ - dėl tokio aplinkinių klijuojamo epiteto buvęs TV3 žinių vedėjas Marius Veselis, dabar vadovaujantis „MTV Networks Baltic“, anksčiau labai pykdavo.
Pirmuoju tuometinio neseniai įsikūrusio „Tele-3“ kanalo žinių vedėju M.Veselis tapo būdamas 17 metų ir į istoriją įėjo kaip jauniausias Lietuvoje žinių vedėjas. Tačiau pats Marius tikina, kad jo ryšys su televizija užsimezgė dar anksčiau.
„Pirmuosius žingsnius televizijoje žengiau savo tėvų namuose žiūrėdamas CNN. Buvau gal 12 metų.
Nepavadinčiau to svajone apie karjerą šioje srityje - tiesiog žaisdavau televiziją.
Visi žinių vedėjai žino tą ypatingą jausmą, kai išgirdęs laidos muzikinę atsklandą pasitempi ir pasiruoši kažkam labai svarbaus. Aš tą jausmą išsiugdžiau dar būdamas paauglys“, - prisimena M.Veselis.
Pradėjęs dirbti „Tele-3“ kanale, M.Veselis žinių vedėjo jau nebežaidė. Geriausia mokykla buvo kiekvienas jo pasirodymas tiesioginiame eteryje.
„Padėjo tai, kad mokėmės visi. Komercinės televizijos tuomet tik kūrėsi, todėl nebuvo nieko profesionalaus. Geriausi mokytojai - darbas ir gyvenimas. Kadangi buvau labai jaunas, mokiausi gana sparčiai“, - prisimena „MTV Networks Baltic“ vadovas.
Praktikos neturinčiam jaunuoliui patardavo režisierė Elena Savickaitė, dabartinė TV3 žinių tarnybos direktorė Jolanta Butkevičienė ir tėvai. O nuo likusių žarstomos kritikos M.Veselis stengdavosi atsiriboti.
„Supratau, kad geriausia būti savimi. Sėsdamas prieš kamerą pasakydavau sau, kad visiems neįtiksi, bet dėl to neverta jaudintis ir bijoti“, - aiškino M.Veselis.
Tapęs jaunimui skirto muzikinio kanalo vadovu, M.Veselis dabar pats padeda skleistis jauniems talentams.
„Aš - ir už jaunystę, ir už patirtį, nors žinau, kad tai nerealus derinys. Tie žmonės, kurie jau seniai televizijoje, reikalingi tol, kol reikalingi. Bet turi ateiti jaunų. Laidų vedėjus vertinu pagal tai, kiek jie turi charizmos. O į šią sąvoką telpa ir talentas, ir kalba, ir išvaizda“, - sakė „MTV Networks Baltic“ vadovas.
Jokio konflikto nėra
Žurnalistas bei rašytojas Algimantas Čekuolis įsitikinęs, kad televizijoje apskritai nevyksta jokio kartų konflikto.
LTV laidos „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ 77 metų vedėjas neskirsto žmonių pagal amžių.
„Televizija turi būti maksimaliai gera, kiek tautos išmintis ir bendras intelektas leidžia. Ne pagal amžių reikia skirstyti, o pagal žanrą. Jei tai šokis - vyresnis vedėjas atrodys keistai. Jei filosofiniai pamąstymai - tada netvirtai jausis jaunesnis.
Nėra kartų kovos. Yra tik kartų baimės. Vyresnieji kartais mano, kad juos klibina dėl jų žilo plauko. Iš tiesų laimi stiprieji, kad ir kurios jie būtų kartos“, - kalbėjo A.Čekuolis.
Pirmą kartą televizijos ekrane žurnalistas pasirodė 1973 metais. Jis tada vedė laidą „Neramūs meridianai“. Tačiau žurnalistinės ir rašytojo patirties turinčiam 42 metų vyrui tai nebuvo didelis įvykis.
„Televizija yra ta pati žurnalistika, tik ant skustuvo ašmenų, nes spaudoje galima taisyti dešimt kartų, o televizijoje tuo metu buvo tik tiesioginis eteris. Pasirodymo eteryje nesureikšminau, nebuvo jokio jaudulio.
Ar spausdintis, ar būti matomam - man tas pats“, - aiškino žurnalistas.
Svarbesniu įvykiu A.Čekuolis laiko savo pirmąjį straipsnį, kurį parašė 1946 metais, dar būdamas gimnazistas.
„Mus ruošė į Dainų šventę, apgyvendino mokykloje, kur sąlygos buvo baisios. Aš aprašiau tai vietiniame laikraštyje. Kilo baisus triukšmas, bet gyvenimo sąlygas iškart pagerino. Tada ir apsisprendžiau, kad rinksiuosi tik žurnalisto profesiją“, - prisiminimais dalijosi A.Čekuolis.
Daugiau kaip dešimt metų savo autorinę laidą per Lietuvos televiziją vedantis žurnalistas būtų nieko prieš, jei jauni žurnalistai veržtųsi jį pakeisti. Tačiau norinčiųjų vesti ir kurti tokio pobūdžio laidą, kokia yra „Popietė su Algimantu Čekuoliu“, neatsiranda.
„Jei aš nebūčiau buvęs jūrininkas, universiteto dėstytojas, turistų gidas po Meksiką, Indiją ar Japoniją, jei nebūčiau buvęs savaitraščio redaktorius - ką tada galėčiau žmonėms pasakyti?
Kai esi užsidaręs tarp popierių arba tarp kameros ir savo balso, labai greitai tampi tuščias ir išsieikvoji“, - profesines paslaptis atskleidė patyręs žurnalistas.