Dainininkė skuba gyventi
Lilijaną Ablėnaitę gerai pažįsta sostinės pensininkai. Ir ne vien tik todėl, kad ji — jų kartos lietuviškos popscenos dievaitė.
Jau daugiau kaip 15 metų Vilniuje veikia atlikėjos įkurti visuomeniniai pagalbos namai „Salve“. Čia senjorai nenuobodžiauja: jogos pratybos, dainavimo ir piešimo pamokos, paskaitos apie sveiką gyvenseną.
Ant įstaigos durų — kvietimas atsinešti ir savo poezijos kūrinių ar tiesiog ateiti. Pati piešianti, eilėraščius rašanti, dainas kurianti ir dainuojanti 75 metų L.Ablėnaitė trykšta nesenkančia energija.
„Man viskas įdomu, gyventi įdomu. Per pastaruosius metus 300 eilėraščių parašiau ir beveik tiek pat eskizų nupiešiau.
Noriu dar eilėraščių knygą išleisti, dailės aplanką išspausdinti, lietuvių liaudies dainų rinkinį įrašyti.
Sveikatos nėra, bet, kiek galiu, tokiais blyksniais dar pasirodau. Kadencija jau baigiasi, reikia skubėti ką nors palikti“, — šmaikštauja L.Ablėnaitė.
Vienas L.Ablėnaitės „blyksnių“ — pasirodymas TV3 projekte „Švieski man vėl“, iš kurio atlikėja, gavusi mažiausiai komisijos balų, turėjo pasitraukti po ketvirtosios laidos.
Likti projekte ją kvietė kita jo dalyvė Irena Ulvydaitė, pasisiūliusi užleisti savo vietą Lilijanai.
Tačiau L.Ablėnaitė atsisakė, nes susirgo gripu. Be to, anksčiau žaidusi tinklinio rinktinėje Lilijana pareiškė nemėgstanti konkuruoti.
„Man patinka azartas, komandinis žaidimas. Nemoku stumdytis ir linkėti, kad tik kas nors gautų mažiau balų už mane“, — aiškino dainininkė.
Niekada nesiliovė dainuoti
L.Ablėnaitė gali ilgai pasakoti apie tai, kaip priglausdavo kalinius, rūpinosi iš vaikų namų išėjusiu jaunuoliu, kaip per speigą vežė naują stiklą dviem ligotoms pensininkėms, kurių langą išdaužė balandis.
Dainininkė glaudžiasi nedideliame bute sostinės Žirmūnų rajone. Atsisveikindama su projektu „Švieski man vėl“, nuo kūrybinės grupės dovanų ji gavo automobilio akumuliatorių, kurio pati negalėjo nusipirkti. Dabar ji vėl gali važinėti savo senu „Ford“ markės automobiliu.
Kai L.Ablėnaitė debiutavo TV3 projekte „Švieski man vėl“, visi ją sveikino vėl pradėjus dainuoti. Tačiau muzika iš L.Ablėnaitės gyvenimo niekada ir nebuvo pasitraukusi.
„Visą laiką dainavau. Tiktai neturiu nei ansamblio, nei vietos, kur galėčiau repetuoti. O į autorinius vakarus susirenka tie, kurie mėgsta mano dainas arba myli mane“, — džiaugiasi atlikėja.
Karjerą nutraukė liga
Daug kas ją prisimena aksominiu balsu traukiančią „Na, palauk!“, „Vėją“, „Kelionės dainą“. Nuo 25 metų Valstybinėje filharmonijoje dainavusi Lilijana ir jos kuriamos dainos buvo labai populiarios.
Tad kur po beveik 10 metų koncertų Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje dingo Lietuvos estradinio orkestro solistė?
„Per gastroles tekdavo dainuoti atvirose erdvėse, lengvai apsirengus. Peršalau, susirgau plaučių uždegimu. Manęs vis tiek prašė dainuoti. Dainavau.
Paskui sirgau pusę metų. Kai atsiguliau į ligoninę, niekas net aplankyti manęs ne atėjo“, — prisiminė L.Ablėnaitė.
Medikai nežadėjo nieko gero, buvo neaišku, ar dainininkė apskritai išgyvens. Sunkios ligos ir jos komplikacijų nualinta atlikėja turėjo iš naujo mokytis vaikščioti ir iš naujo kabintis į gyvenimą.
„Paguldė mane didžiulėje palatoje su daugybe žmonių. Aš ten peršalau dar kartą. Ir supratau, kaip viskas trapu. Kai esi scenoje, gėles tau po kojų mėto, o kai paguldo liga, niekas net ir nežino, kas esi.
Prisimenu, kaip tik ligoninėje per radiją transliavo Editos Pjechos koncertą. Kaip aš raudojau! Galvojau, kad jau niekada daugiau nedainuosiu“, — pasakojo dainininkė.
Vėliau sunkiai susirgo motina, dainininkė išsiskyrė su vyru. L.Ablėnaitei teko dirbti įvairiausius darbus, kad išmaitintų du vaikus.
Į muzikos pasaulį ji nebandė sugrįžti, nes nesijautė reikalinga. O troškimą dainuoti malšino folkloriniuose ansambliuose. Atlikėja buvo įkūrusi ne vieną ansamblį, su partizanų dainomis dalyvavo ir Sąjūdžio renginiuose.
Užsidirbo dainuodamas kavinėse
67-erių Adolfas Jarulis prieš 40 metų, būdamas Valstybinės filharmonijos dainininku, gastroliavo po visą Sovietų Sąjungą, o jo balsas nesuvirpėdavo ir išėjus prieš tūkstantinę žiūrovų minią.
Dabar atlikėjas negali nuslėpti jaudulio, kai laidoje „Švieski man vėl“ jį vertina gerokai jaunesni atlikėjai. Šeštadieniais, kai balsuoja žiūrovai, A.Jarulis išjungia ir televizorių, ir mobilųjį telefoną. Apie tai, ar dar liko projekte, jis sužino tik kitą rytą.
„Vis tiek norisi kuo geriau pasirodyti, kad bent prieš vaikus nebūtų gėda. Jaudinamės visi“, — sakė dainininkas. Jis skundžiasi turintis balso problemų.
Dainuoti A.Jarulis pradėjo dar paauglys. Būdamas 19 metų, jis pirmąkart pakilo į sceną kaip solistas.
1965 metais maestro Juozas Tiškus pakvietė jį su Nijole Ščiukaite į Lietuvos estradinį orkestrą. Šiam iširus, A.Jarulis dainavo „Estradinėse melodijose“. Vėliau persikėlė į Klaipėdą ir pradėjo dainuoti ansamblyje „Žėrutis“, taip pat Klaipėdos liaudies operos teatre, vėliau — pučiamųjų orkestre „Trimitas“.
Po 22 metų darbo Klaipėdoje atlikėjas grįžo į gimtuosius Šiaulius. Kad užsidirbtų, šlagerių „Gulbės giesmė“, „Prie apleisto seno namo“, „Jupi ja“ atlikėjas dainuodavo Palangos kavinėse ir gatvėse.
„Gal mes išėjome iš mados? Į vokalą dabar niekas nebežiūri. Amžius taip pat turi reikšmės — žiūrovai mieliau stebi gražias jaunas merginas. O kam toks senis reikalingas?“ — ironiškai klausė A.Jarulis.
Jau šeštus metus dainininkas koncertuoja su „Senjorų bigbendu“, į kurį buriasi pagyvenę atlikėjai. 2003 metais, per Antano Šabaniausko šimtmečio jubiliejų, A.Jarulis tapo šio atlikėjo premijos laureatu.
Muzikiniame šou „Švieski man vėl“ jam gerų žodžių ir balų negaili nei komisija, nei žiūrovai. Tačiau pats dainininkas save vertina kritiškai.
„Mane dar į koncertus pakviečia, dar dirbu. Po TV laidų daugėja pasiūlymų. Na, išlįsim kažkur, bet mūsų juk vis tiek nebus“, — kalbėjo A.Jarulis, turėdamas galvoje ir kitus savo kartos atlikėjus.
Sceną iškeitė į vakarėlius
Iki projekto „Švieski man vėl“ daugeliui buvo paslaptis, ką veikia kadaise garsaus ansamblio „Vaivorykštė“ solistė panevėžietė Irena Ulvydaitė. Tačiau tai dar nereiškia, kad žymiosios „Iškylautojų dainelės“ atlikėja buvo atsisveikinusi su muzika.
„Su ansambliu „Vaivoras“ koncertuojame įmonių vakarėliuose, vestuvėse. Tai labiau apsimoka negu rengti koncertus. Prieš ketverius metus išleidome kompaktinę plokštelę, bet radijo stotys nenori jos groti. Sako — nekomerciška“, — atsidūsta I.Ulvydaitė.
Dabartinis atlikėjos ansamblis „Vaivoras“ susiformavo iš subyrėjusios „Vaivorykštės“, su kuria dar sovietmečiu I.Ulvydaitė net atstovavo Lietuvai Didžiojoje Britanijoje.
„Tuo metu ne kiekvienas kolektyvas išvažiuodavo į užsienį. O mums nebūdavo mėnesio be gastrolių. Rusijoje koncertuodavome su žinomais artistais Michailu Bojarskiu, Jurijumi Nikulinu. Buvo įdomus gyvenimas“, — prisiminė I.Ulvydaitė.
Tačiau 1986 metais kolektyvui iširus, I.Ulvydaitė su vyru, profesionaliu muzikantu, ir dar keliais kolegomis viską pradėjo tuščioje vietoje.
I.Ulvydaitė mielai sutinka dainuoti su jaunais atlikėjais, tačiau neketina su jais kovoti dėl vietos TV ekrane.
„Esu parengusi bendrų projektų ir su realybės šou „Dangus“ dalyviais, ir su Radžiu. Bet galbūt nesu tokia matoma, nes nelendu į televiziją. Palieku tai jauniems. Dabar grupių daug. Ne taip, kaip mūsų laikais, kai konkuruodavo vos keli kolektyvai“, — sakė I.Ulvydaitė.
Jauni atlikėjai nesisveikina
„Nebuvo etapo, kad būčiau užmirštas. Yra tokių dainininkų, kurie vienu metu sugeba būti visose televizijose ir visose scenose. Aš to nesugebu ir to nesiekiu.
Pats sau linkiu daryti tai, ką moku geriausiai, ir nelįsti į tas sritis, kurių nesuprantu“, — aiškino 59 metų dainininkas Viktoras Malinauskas.
Pastaraisiais metais jį dažniausiai buvo galima pamatyti dainuojantį su „Žvaigždžių kvartetu“. Tačiau, mirus šio ansamblio iniciatorei Janinai Miščiukaitei, kiti neketina tęsti bendros muzikinės veiklos.
Vienas žymiausių Lietuvos estrados atlikėjų, garsaus kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino vadintas geriausiu tuometės Sovietų Sąjungos dainininku, V.Malinauskas pernai dalyvavo LNK projekte „Žvaigždžių duetai“, šiemet jį išvydome „Švieski man vėl“.
Dainininkas nesiveržia žūtbūt pritapti prie jaunesnių atlikėjų. Ir prie vyresnės kartos V.Malinauską sunku „prirašyti“ ne tik dėl jaunesnio amžiaus, bet ir dėl to, kad dainininkas aktyviai koncertuoja, nėra pamirštas gerbėjų, tik televizijos eteryje jis ne taip dažnai matomas.
„Man kai kurie šiuolaikiniai dalykai atrodo svetimi. Jaunesni dainininkai nenori su manimi bendrauti, kartais net nepasisveikina.
Su daugeliu visai nesusikerta keliai. O kiti manęs nepažįsta. Galvoja, kad aš koks nors scenos darbininkas. Aš juos suprantu. Jie gyvena savo gyvenimą“, — atlaidžiai šypsosi V.Malinauskas.
Ar tokios konkurencijos laikais įmanoma įžūliai į akis nelendančiam dainininkui pragyventi iš muzikos?
„Honorarai šiais laikais didesni, bet ir poreikiai auga. Juk viskas keičiasi, norisi naujų technologijų, geros technikos. Ir gerą įrašą padaryti dabar kainuoja daugiau“, — sakė V.Malinauskas.
Dainuoja iš meilės publikai
Lietuvos estrados legenda Nelly Paltinienė įsitikinusi, kad scenoje išlieka tik tie atlikėjai, kurie tikrai nori dainuoti.
„Mane vadina žvaigžde, tačiau aš tokia nesu. Aš tik noriu būti mylima ir dainuoti. Aišku, pasenom, jaunimas jau užima sceną, bet visi, kurie dainavo, dainuoja“, — įsitikinusi N.Paltinienė, scenai atidavusi beveik šešis savo gyvenimo dešimtmečius.
Sunkiausias laikas N.Paltinienei buvo prieš daugiau nei 20 metų, kai, išvykusi į Vokietiją, maždaug pusmetį gyveno be scenos.
Tačiau netrukus atsivėrė naujos galimybės — N.Paltinienę pakvietė koncertuoti JAV. Dabar tarp Lietuvos ir Vokietijos gyvenanti dainininkė vis daugiau laiko praleidžia gimtinėje.
„Neturiu daug koncertų, tik vasaromis vadybininkas suorganizuoja kelis. Daug koncertuoju ir labdarai. Iš muzikos niekada daug neuždirbom, prabangiai negyvenom ir dabar negyvenam. Bet jeigu atlikėjas nori dainuoti, jis ir dainuos“, — tikino atlikėja.