Su sodinkite juos drauge, ir pokalbis porą valandų liesis neprovokuojamas. 49 metų Vytautas, 44 metų Gintaras ir 43 metų Haroldas per minutę spėjo aptarti apverktinos (apjuoktinos) būklės šių dienų humorą, buvusio bendražygio Arūno Valinsko darbus ir kvailus mokesčius.
Vienas pradeda mintį — kitas ją pasigriebia. Po ilgų bendro darbo metų humoro banginiai vis dar mėgsta vienas kito draugiją.
Pokalbis pasisuka apie tai, kaip buvusio Keistuolių teatro administratoriaus Haroldo ir humoro grupės “Dviratis” nario Gintaro akiratyje kartą pasipainiojo V.Šerėnas.
Gintaras Vytautą pamatė vienoje studentiškoje humoro grupėje ir prisiminė, kaip smagiai jis ten ištarė frazę apie kombainininkus.
Haroldas jį nukirto: “Niekas taip ir nepasako — Vytautas durnai atrodė. Jis iš principo juokingas. Daugiau jam nieko nereikia”.
Jei ginčuose dėl kūrybos du pasako trečiam, kad jis “durnas”, vadinasi, jis iš tiesų “durnas”. Užtat visi prisipažino neįsivaizduojantys, kaip šią laidą reikėtų kurti, jei pasitrauktų vienas iš trijų. “Mes kartais net kartu praleidžiame laisvalaikį”, — nusijuokė Haroldas.
Nuo liepos pradžios LNK eteryje suksis geriausi “Dviračio šou” siužetai, sukurti per 15 metų. Su “Dviračio šou” kūrėjais nėrėme į prisiminimus.
— Koks jausmas apėmė, peržiūrėjus senus “Dviračio šou” įrašus?
Haroldas: Mano atmintis prasta, tad juokiausi, lyg pirmąsyk matyčiau.
Gintaras: Kai kūrėme tas laidas, darbas atrodė rutina. Bet pažiūrėjus po ilgesnės pertraukos apima juokas. Ir ne tik dėl to, kad siužetai juokingi.
Juokinga, kokie buvome nepatyrę, kaip primityviai daug ką darėme.
Vytautas: Aš tai net nežiūrėjau. Matyt, viskas ten gerai.
— Visi trys į humorą pasukote iš kitų profesijų. Artimieji jau prarado viltį, kad anksčiau ar vėliau grįšite prie “rimto” darbo?
V.: Taip seniai iš to rimtumo išėjau, kad niekas to ir neprisimena.
G.: Juokdavausi, kai Vytauto prašydavo pasakyti įstaigos, kurioje jis dirbo prieš “Dviratį”, pavadinimą. Kažkokia konkurencijos taryba ar panašiai.
V.: Ten dar ilgas pareigų pavadinimas buvo.
— Kas šiandien parašyta jūsų vizitinėse kortelėse?
V.: Iki šiol kortelės neturiu, nes nežinočiau, ką ten parašyti.
H.: Aš principingai kortelių nesigaminu. Nes lydėdavo lemtis: užsisakęs kortelių, netrukus išeidavau iš darbo. O dirbti “Dviračio šou” man patinka.
Kita vertus, vizitinės kortelės reikalingos, kai žmonės nežino, kas tu toks. O kam V.Šerėnui reikalinga kortelė?
— Ar tikėjotės, kad “Dviračio šou” eteryje išsilaikys 15 metų?
G.: Aš — ne. Kai laidą kurdavome kartą per savaitę, pamąstydavau, kad gal dirbame paskutinius metus. Bet kai pradėjome į darbą eiti kasdien, tos mintys dingo. Kasdienė laida privertė ieškoti naujų sprendimų, aktorių.
H.: O juk pradėjome kaip saviveiklininkai. Viename reportaže Vytautas buvo aktorius, Gintaras — žurnalistas. Kitame jie keisdavosi vietomis.
V.: O kaip mes filmuodavomės! Visą tekstą atmintinai išmokdavome, vieno dublio pakakdavo. Dabar taip jau nebepavyktų.
— Ką darytumėte, jei tektų ieškotis kito darbo?
H.: Koks gi vyras galvoja, kas bus, kai išsiskirs su žmona? O jei rimtai, jau keletą metų dirbame ne tik “Dviračio šou”. Užsiimčiau kitų humoro laidų prodiusavimu. Į stomatologiją tikrai negrįžčiau.
G.: Aš į teisę — irgi. Būtų kvaila eiti dirbti kokiu vadybininku.
V.: Haroldai, ar tavo žemės sklypas didelis?
H.: Kaimo turizmo sodyba sutilptų.
V.: Gaila, kad nesutilps rimtas žemės ūkio verslas.
— Ar laida jums sukelia didesnių kūrybinių kančių?
V.: Man asmeniškai sunkiausia būna po atostogų.
H.: Įvykių lyg ir prisikaupę, bet įsibėgėti prireikia poros savaičių.
G.: Kadangi dažnai laidoje atspindime politinius įvykius, sunkiausia būna, kai viena partija ilgam ateina į valdžią. Stoja nuobodi ramybė.
H.: Paima valdžią kokie socialdemokratai, ir būna visiškas Kirkilas.
G.: Arba Rolando Pakso skandalas — pradžioje buvo linksma, bet kai jis ilgai vilkosi, pasidarė nebeįdomu. Mums geriau dešimt mažų skandalėlių, nei vienas didelis ir ilgas.
— Vadinasi, jei Seimas būtų paleidžiamas kas aštuonis mėnesius, jums būtų lengviau dirbti?
V.: Tada jau ir mums būtų blogai.
H.: Viskas, kas blogai Lietuvai, blogai ir mums.
— Niekada nebuvo atėjusi mintis baigti “Dviračio šou”?
H.: Kai laidą pradėjome rengti kasdien, mums sakė: ištempsite metus, gal pusantrų. Bet vis dar jaučiame žiūrovų pasitikėjimą.
G.: Vienas žiūrovas gerai pasakė — per žinias pamato, kas Lietuvoje vyksta, o mūsų laidoje — kas vyksta iš tikrųjų.
— Ar per 15 metų bent vienas aktorius yra atsisakęs kvietimo filmuotis?
G.: Ne, nepasitaikė. Nors pas mus nelengva. Per 15 minučių reikia įsijausti į vaidmenį.
H.: Bet jeigu aktoriams nepatinka tekstas, jie tai pasako, tada tariamės. Kita vertus, jau žinome, kuriuos aktorius galime kviesti, o kurių — ne.
V.: Pavyzdžiui, Valentinas Masalskis — puikus aktorius, bet neįsivaizduoju, kokį personažą pas mus jis galėtų vaidinti.
— Ar yra žinomų žmonių, kurių parodijoms taip ir neradote aktorių?
V.: Andrius Kubilius.
H.: Žinau aktorių, kuris galėtų jį suvaidinti. Bet jo darbotvarkė dabar perpildyta. Galbūt prie šios temos grįšime rudenį. Bet “Dviračio šou” nėra tik politinių parodijų laida. Tiesiog politika suteikia daugiausia temų.
G.: Juk Mia su Natalija Zvonke ne kasdien mušasi.
H.: Pavyzdžiui, kai kunigai ką nors įdomaus padaro, jie į laidą visada papuola.
— Kurie “Dviračio šou” personažai jums atrodo labiausiai pavykę?
H.: Vytauto suvaidinti Bratkos, taip pat visi Rolando Kazlo personažai. Lenkas Andžejus, dabartinis šalies prezidentas, jo padėjėja Božena. Vytauto patriotas savanoris atspindi žmones, kurių, gaila, Lietuvoje lieka vis mažiau.
G.: Dabartinis Seimo pirmininkas.
V.: Peliukai politologai, Zita iš Mažeikių. Visi kunigai. Dar nepamirškime — buvo puikus amžinai alkanas žurnalistas.
H.: Jo atsiradimo istorija tokia. Kartą pamačiau, kaip vienoje prezentacijoje fotografė nuo stalo paėmė ir į krepšį susikišo aštuonis bananus.
— Kuo jums neįtiko Mažeikiai, kad Kristinos Kazlauskaitės vaidintą Zitą kildinote būtent iš ten?
H.: Sovietmečiu tai buvo miestas, kuriame vogė visi ir viską. Todėl ten atsirado nemenkas turtingųjų sluoksnis, nuosavų namų kvartalai, kurie keistai atrodė Lietuvą krėtusių krizių fone. Juokingi buvo pirmieji naujalietuviai, kurių daug buvo Mažeikiuose. Pirmąjį raudoną švarką Vytautui ir padovanojo vienas tokių žmonių.
— Ar su profesoriaus Kazlavičiaus prototipu Ričardu Kazlausku jums yra tekę bendrauti?
H.: Teko, bet seniai ir kitais reikalais. Nemanau, kad jis dėl mūsų parodijų įsižeidė. Parodijavome ne jį, o jo TV laidų vedimo stilių.
— Ar “Dviračio šou” komandą irgi paveikė sunkmetis?
H.: Kaip ir visus. Trinktelėjo premjeras su Algirdu Šemeta, dar šiek tiek prisidėjo rinkos susitraukimas. Rudenį turbūt mažiau mokėsime aktoriams ir sau. Visiems padarėme Šemetos apipjaustymą.
V.: Šemeta irgi taupo. Jis siaubingai atrodo, liesas kaip šakalys.
G.: Jis išvyks dirbti į užsienį? Tai nėra blogai. Tai, ką jis padarė su mokesčiais, ypač aktoriams ir sportininkams, man nepatinka. Sportininkas per 5—7 metų karjerą turi užsidirbti visam gyvenimui. Aktorius, dainininkas — irgi.
— 15 metų dirbate kartu ir išvengiate konfliktų?
V.: Dėl kūrybinių dalykų nesiriejame. Dėl techninių — taip. Bet padeda tai, kad mūsų kompanijoje jau seniai nėra viršininko.
H.: Vienas viršininkas buvo, dabar bando viršininkauti kitur. (Visi kvatojasi.) Sekasi, reikia pasakyti, jam panašiai, kaip ir su mumis. (Turimas galvoje “Dviračio šou” dirbęs Arūnas Valinskas. — Red.)
— Ar A.Valinskas jums nesiūlė eiti į Seimą?
V.: Nė vienam iš mūsų.
H.: Tai rodo, kad politikai yra protingi žmonės, žino, kam nesiūlyti.
— Ar galėtumėte sukurti savo pačių parodijas?
V.: Mane jie parodijuotų nesunkiai. Pažįsta gerai, kaip ir A.Valinską.
— Kadaise Vytautas kandidatavo į prezidentus. Pergalės atveju būtų savo parodiją pamatęs laidoje?
V.: To jie nebūtų darę. Nes dalyvavo mano rinkimų kampanijoje.
H.: Būtume ėję dirbti į Prezidentūrą.
G.: Mes — realistai, tikėjomės, kad jo neišrinks. Kita vertus, jei jis būtų laimėjęs, ištikto tokios nelaimės nebūtume jo palikę vieno. Būtų tekę pasiaukoti ir dirbti su prezidentu.
— Iš ko “Dviračio šou” niekada nesišaipys?
H.: Iš ligos, mirties, žmonių nelaimių, neįgaliųjų.
G.: Nors jei ta liga — tiesiog tryda, kodėl gi ne?
H.: Nekišame į reportažus vaikų. Nebent juos tėvai išnaudoja politiniams tikslams. O šiaip yra temų, kurios jau savaime tokios juokingos, kad “Dviračio šou” netinka. Tai tas pats, kas rašyti Aliukų dainų parodiją.
— Kur semiatės įkvėpimo?
G.: Žiniasklaida — mūsų duona kasdieninė. Patys nerenkame kompromituojančių istorijų, neatliekame tyrimų. Jei imtume aiškinti žiūrovams niekur neskelbtus faktus, tai pernelyg ilgai užtruktų.
— Kaip jaučiatės, kai laidoje skambančios frazės tampa bendrinės?
H.: Mes jas kartodami “įmušame” žiūrovams į galvą: “Blogas, blogas Valinskas”, “Paksius nekaltas, aplinka kalta”, “Vaizdzialis nekoks”, “Jeigu šitaip, tai nafik”, “Mes jamam šitą darbą”...
— A.Valinskas lyg ir yra užsiminęs, kad žodžio “nafik” nevartoja.
G.: Jis vartoja kitą — kur kas riebesnį. Mes jį sušvelninome. Padarėme jam gerą darbą. Nors galėtume transliuoti ir uždengti pyptelėjimu.
V.: Bet juk mūsų laidą rodo anksčiau nei 23 valandą.
— Ar įsivaizduojate “Dviračio šou” dar po 15 metų?
V.: Kodėl gi ne? Žadama vėlinti pensinį amžių. Man dar nebus metas ten eiti. Dar dirbsime.
H.: Laidos likimas — Lietuvos premjero rankose.
Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas: “Laidai jubiliejaus proga palinkėčiau sėkmės ir nuoširdumo. Kaip vienam šio projekto tėvų, malonu stebėti jau paaugliu tapusio vaiko žingsnius. Tai vienas geriausių projektų, kuriuos man yra tekę kurti per ilgus darbo televizijoje metus.
Labiausiai įsiminė pirmieji darbo metai, kai viską darydavome patys: ir scenarijų rašydavome, ir vaidindavome, ir montuodavome. Nežinau, ar buvę kolegos prisimins šį žmogų, tačiau jam norėčiau padėkoti. Tai montažo režisierius Henrikas Jovaiša.
Pastaruoju metu laidą pažiūriu retai. Būna puikių siužetų, būna ir silpnesnių, tačiau bendras lygis aukštas. Geriausi, be abejonės, siužetai apie politikus.
Mano parodiją vertinu puikiai. Geras aktoriaus darbas. Tik aš niekada nevartoju žodžio “nafik”. Bet ir Viktoras Uspaskichas nesakydavo “geras vaizdzialis”.”
Aktorius Rolandas Kazlas: “Haroldas, Gintaras, Vytautas — talentingi ir drąsūs žmonės. Bet viskas gyvenime keičiasi. 15 metų laidai — labai daug. Dviračio išradinėti nereikia, tad linkiu jiems sukurti naują transporto priemonę, gal kokią skraidyklę, kad žmonės pakeltų akis į dangų.
Vaidinti “Dviračio šou” buvo smagu — tai puiki mankšta aktoriui. Bet humoro laida — reklama tiems, apie kuriuos ten kalbi. O aš, kaip žinote, nekenčiu reklamos.
Profesorių Kazlavičių patikdavo vaidinti. Man patikdavo R.Kazlausko nuoširdus domėjimasis gamta, kurį matydavau jo laidoje “Langas į gamtą”. Mano parodija buvo nepikta, tik kalbėdavau ne apie gamtą, o apie politikus. Profesorius, manau, neįsižeidė. Sykį net buvau pakviestas jį pasveikinti jubiliejaus proga.”
Aktorė Aldona Vilutytė: “Blondinės personažas man — ir darbas, ir saviraiška. Kai gaunu gerą tekstą, džiaugiuosi. Gatvėje pirštais į mane, kaip į blondinę, niekas nebado. Gal todėl, kad su peruku ekrane atrodau kitaip nei gyvenime. Džiaugiuosi, kad personažas man netrukdo gyventi.
Dėl blondinių šnekų visaip būna. Kartais sakau laidos kūrėjams — negali būti, kad yra moterų, kurios taip kvailai kalba. Jie juokiasi ir tikina, kad būna. Bet šiaip blondinės nėra personažai, skirti pasišaipyti iš moterų. Juokiamės iš situacijų, iš kurių juoktis reikia.”
Šoumenas Rimas Šapauskas: “Kai pradėjau dirbti Mauzeriu, nė neįsivaizdavau, kad šis personažas taip ilgai išsilaikys. Bet pamažu įsismarkavome. Pagrindo tokiems komentarams, kokius žarsto peliukai, bus visada. Valdžioje kvailų žmonių nepristigs.
“Dviračio šou” susirinkusi šauni kompanija, darbe nejuntama įtampos, o tai yra labai gerai. Linkiu į dviratį pridėti dar daugiau modernių detalių, kad smagratis gerai suktųsi.”
Šoumenas Darius Balčiūnas: “Iš “Dviračio šou” kurį laiką buvau pasitraukęs, nes maniau, kad reikia išeiti, kol esi neatsibodęs. Bet paskui pamačiau apklausos, kurių veikėjų žiūrovai labiausiai pasiilgo, rezultatus. Regis, buvau antras. Neslėpsiu — paglostė širdį.
Visi laidoje sukurti vaidmenys man brangūs — kad ir policininkas Pilypukas, milijonierius Petraitis, Šustrauskas — Vytauto Šustausko parodija. Vytautas man kartais paskambina, rašo žinutes. Priekaištauja, kad lioviausi jį parodijuoti, nes dabar ir į jį patį visuomenė mažiau dėmesio kreipia. Kvietė mane į svečius.
Dėl beisbolo lazda apsiginklavusio Šiaulių “gezo” esu sulaukęs net miesto valdžios priekaištų. Neva aš kuriu neigiamą Šiaulių įvaizdį. Teko paaiškinti, kad parodijuojame ne šiauliečius, o tam tikrą visuomenės dalį. Tokių “beisbolininkų” juk yra visur.
Linkiu “Dviračio šou” dar kažkiek metų išsilaikyti. Sulaukusiems tokio amžiaus jau reikia pradėti linkėti sveikatos.”