R. Šapauskas apie draugystę su A. Ramanausku-Greitai: „Mes kaip grupė „Depeche Mode“: riejamės, bet vis tiek esame kartu“

Chuliganas pajuodusia burna, sportinėmis kelnėmis ir piktu žvilgsniu vėl linksmina TV žiūrovus. LNK „Dviračio šou“ naujame sezone grąžino Budulį — Rimo Šapausko (40 m.) sukurtą garsų kūrybinio susivienijimo „Radioshow“ ir kelių TV laidų personažą, kuris su TV auditorija dalijasi emigracijoje sukaupta išmintimi.

Daug metų su Algiu Ramanausku dirbęs ir kūręs R.Šapauskas sako, kad jų juodojo humoro duetas neiširo — tikriausiai jo nauji darbai pasirodys internete.<br>"Lietuvos ryto" archyvas
Daug metų su Algiu Ramanausku dirbęs ir kūręs R.Šapauskas sako, kad jų juodojo humoro duetas neiširo — tikriausiai jo nauji darbai pasirodys internete.<br>"Lietuvos ryto" archyvas
Daugiau nuotraukų (1)

Ramūnas Zilnys ("TV antena")

Sep 24, 2012, 12:12 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 3:09 PM

Nuo „Radioshow“ hito „Sukėliau aš muštynes“ iki naujų pasvarstymų, kodėl žmonės bėga maratoną, „nes jų juk niekas nesiveja“ — nuoširdumo ir ištikimybės savo neįmantriai filosofijai kupinas Budulis yra neužmušamas TV personažas, figūravęs jau keliose skirtingų kanalų laidose.

Naujausias jo žygis — į „Dviračio šou“, kur Budulis trumpuose reportažuose dėsto savo požiūrį į kasdienybės reiškinius.

Daug metų su Algiu Ramanausku dirbęs ir kūręs R.Šapauskas sako, kad jų juodojo humoro duetas neiširo — tikriausiai jo nauji darbai pasirodys internete. Kol kas bičiuliai dirba skirtinguose kanaluose, o Rimas visai nesijaučia blogai, eteryje kasdien šmėžuodamas tik keliasdešimt sekundžių.

— Kaip eteryje atsirado Budulis?

— Ištakos siekia 1996-uosius. Su Algiu Ramanausku buvome prie „Elvijos“ prekybos centro — ten nuvažiavome apie antrą valandą nakties. Ten tokioje BMW „troikėje“ sėdėjo du skusti tipai. Bandėme pagalvoti, apie ką jie ten šnekasi. Algis jam būdingu kriokimu pradėjo improvizuoti: „Ėėė, vakar kažkas į Gedą automatu du kartus šovė.“

Sugalvojome, kokie gali būti tų dviejų bičų vardai, taigi patys paprasčiausi — Mindė ir Gedas. Taip atsirado „Radioshow“ personažas Mindė, paskui jis mutavo ir virto kiaule Gediminu, o galiausiai susapnavau Budulį.

Sapnuoju, kad didžėjauju Šiaulių pramogų centre „Max“, prie manęs prieina vyrukas, pamoko mane, kaip reikia dirbti, aš jį pasiunčiu velniop, jis man trenkia į veidą. Atsikėlęs nuo žemės pamatau baidyklę, kuri griausmingu balsu sako: „Ar žinai, nuo ko gavai? Nuo Budulio.“ Įsidėmėjau tą vardą iškart.

Tokia istorija juk galėjo nutikti iš tiesų, bet aš ją susapnavau. Dėl to toks komerciškai sėkmingas tas personažas ir yra.

— Budulio personažas su įvairiais patobulinimais rodėsi laidose „Be tabu savaitė“, „Orbita“, „Baltish“, dabar — „Dviračio šou“.

— Taip, eterio veteranas — kaip Algimantas Čekuolis. Jei dar ištempsiu tiek, kiek Algimantas, bus labai gerai. Budulis senatvėje — gera idėja.

— Teko susidurti su žmonėmis, kurie Budulį priima be ironijos, jis jiems atrodo šaunus?

— Neslėpsiu, teko tokių individų sutikti. Panašios į Budulį pasaulėžiūros. Sakė: „Mes tave gerbiam, tu rodaisi televizijoje, esi autoritetas.“

Labai pykstančių dėl Budulio nesutikau, nors kartais randu negerų komentarų internete. Bet šiaip mano ir Algio personažai, manau, yra gana mieli. Budulis — irgi toks, labai patrauklus.

Niekada nebuvo ir taip, kad Budulis scenoje pasirodytų ne vietoje ir ne laiku, nes net ir į puošniausią miesto šventę kartais ateina tikrų budulių.

Man džiugu, kad Budulio vardas jau tapo bendriniu žodžiu, kuriuo apibūdinami tam tikri žmonės.

Budulis scenoje improvizuoja?

— Taip, ten nuolat liejasi pasąmonės srautas. Nors, pavyzdžiui, prieš koncertą Airijoje vietos „chebra“ vardijo vietines sąvokas, iš jų įkvėpimo pasisemti galima. Pavyzdžiui, ten yra lietuviai „kečeriai“, kurie gaudo kalakutus, „kileriai“ — kurie žudo kalakutus, ir „pikeriai“ — kurie grybus renka. Tokį „bajerį“ privaloma perkelti į sceną.

— Ar per 16 metų, kiek gyvuoja Budulis, Lietuvoje sumažėjo panašių į jį?

— Gal ir taip, bet Budulis irgi keičiasi. Dabar jis rengiasi brangių dizainerių drabužiais (ant Budulio marškinėlių yra užrašas „Roberto Carnavalli“ — Red.). Jo skonis gerėja, skaito žurnalą apie žmones, žiūri televizijos laidas, žino, kas yra elitas, o kas — ne.

— Iš kur jis grįžo į Lietuvą ir į eterį? Viena versija skelbia, kad iš Anglijos, kita — kad iš Airijos.

— Jokio skirtumo. Jis ir vienur, ir kitur kalėjime sėdėjęs, jam tai nesukelia didelių rūpesčių.

— Nebuvo abejonių, ar verta jį grąžinti į televiziją?

— Man — ne. Tai, beje, pasiūlė „Dviračio šou“ kūrėjai. Budulis pasirodo trumpuose, keliasdešimties sekundžių, segmentuose. Jis — kaip pipirai, jei tas pagyvenęs dėdė juoda burna rėktų per daug, būtų neskanu. O čia — tik keli sakiniai.

— Budulio sugrįžimas sutapo su peliukų politologų atsisveikinimu. Buvo jų gaila?

— Visada žinojau, kad tai anksčiau ar vėliau baigsis, buvau morališkai tam pasirengęs.

Aišku, truputį gaila, nes dabar — rinkimų laikotarpis, tikrai būtų apie ką su Algiu gerai papokštauti.

— Algis išėjo į TV3, jūs likote LNK. Dar dirbsite kartu?

— Mes — kaip grupė „Depeche Mode“. Jie vis riejasi, kažkas solinius projektus rengia, bet kai reikia, kartu groja. (Juokiasi.)

Mes tikrai susitiksime naujuose projektuose — ne televizijoje, bet internete. „Radioshow“, nuo ko viską ir pradėjome, nenutrūksta. Keičiasi tik pavadinimai ir formos. Mes juk mylime vienas kitą, be meilės nieko nebus. (Kvatojasi.)

— Jūsų veikla televizijoje šiuo metu nėra labai aktyvi.

— Taip, ir man dėl to tikrai neskauda galvos. Turiu pakankamai laiko auginti dukrą, kas yra puiku, reikia dėkoti Dievui už tą laiką.

— O iš ko gyvenate?

— Gaunu atlygį už Budulio veiklą, didžėjauju, užsiimu kita užklasine veikla. Taip visada buvo mano gyvenime — trys keturi darbai vienu metu.

— Neslegia nuolatinio darbo nuo aštuntos iki penktos neturėjimas?

— Kol taip pavyksta, gyvenu taip, o jei nepavyktų, gal ir tektų pasirišti „galstuką“ ir eiti kur nors į tarnybą.

— Koks kaklaraištis ir tarnyba tai būtų?

— Kaklaraištis — „Hermes“, o tarnyba — na, mažų mažiausiai direktoriaus.

— Pats dažnai žiūrite televizorių?

— Ne, beveik nežiūriu. Manau, galima gyventi nesiklausant radijo ir nežiūrint televizoriaus. Galima skaityti knygas, internetą panaršyti. Vaikas auga, yra ką veikti ir be televizoriaus, negi spoksosi, kaip Rūta Janutienė pasaulį gąsdina temomis nuo bananų ir mergaitės. Reikia atsirinkti.

— Jūsų darbas televizijoje buvo visada susijęs su humoru. Žinių vedėju niekada nenorėjote tapti?

— Mano dikcija gana manieringa, žmonėms atsibostų žiūrėti į tokį žinių vedėją. Pokalbių laidos? Kad visi jau viską iškalbėjo, ką ten nauja sugalvosi. Ir ne tik išsikalbėjo, bet ir receptų knygų prirašė.

— O jūs galėtumėte receptų knygą išleisti?

— Geras kulinaras esi, kol virtuvėje maistą ruoši, kai knygą išleidi — dar geresnių atsiranda.

— Vilniaus Šiuolaikinio meno centre Mindaugo trienalės programoje atlikote performansą „Karalystė“ — jūsų personažas Karalius Mindė pasipuošė mantija ir kriokė. Kas tai buvo?

— TV personažas, išlipęs iš televizoriaus ir atsidūręs kitoje ekrano pusėje. Tam tikras žmonių, kurie nebesuvokia, kur yra TV personažas, o kur realybė, atspindys. Siurrealistinis dalykas. Susirinkę žmonės buvo statistai, žiūrovai, Mindė — ir laidos vedėjas, ir personažas, ir šou pasaulio veikėjas.

Daug kartų būdavo, kad prie manęs gatvėje prieina žmonės ir priekaištauja: na, bet jūs, peliukai, labai negražiai apie Kubilių kalbate. Sakau — čia juk personažas kalba, jie netiki. Viską, kas eina iš televizoriaus, priima už gryną pinigą.

— Kada nors tai pakartosite?

— Tai buvo vienkartinis pasirodymas, nors ateityje gali gimti kas nors panašaus.

Viskas prasidėjo nuo to, kad mane susirado kuratoriai, paklausė, ką manau apie Mindaugo trienalę, atsakiau, kad visada turiu minčių.

Ar labai jaudinausi? Ne. Čia nebūtinas rezultatas kaip televizijoje, tam tikras reitingas, reklamos užsakymas. Čia buvo menas — tam tikra prasme.

Juokingiausia, kai išlindo šokėjai ir pradėjo šokti — buvo toks epizodas. Visiems žandikauliai atvėpo. Epizodas būtinas, nes be šokio dabar televizijos negali gyventi. Prieš tai pasakiau: „Šokti, kad gyventi, gyventi, kad šokti.“ Nes šokis yra gyvenimas. (Juokiasi.) Rimtai — esu girdėjęs tokį šūkį.

Karalius Mindė — toks mūsų televizijos atspindys. Dėl „Radioshow“ sulaukdavome priekaištų, kad šokiruojančius dalykus kuriame. Nieko panašaus, visi dalykai sukurti, pakanka paskaityti laikraščius, daug idėjų rasi. Reikia tik jas atspindėti.

— Jūsų bendražygis Algis dabar šoka kitame kanale.

— Taip, mačiau jo visus šokius. Labai patiko. Norėčiau, kad jis laimėtų šokių konkursą.

Vieną kartą su Algiu, beje, taip esame tapę geriausia Lietuvos roko grupe. „Radiocentras“ prieš apdovanojimų ceremoniją skundėsi, kad nėra nė vienos roko dainos mūsų šalyje, nėra kam apdovanojimo duoti. Vienas bičiulis pasiūlė nominuoti mus, „Radioshow“. Mes laimėjome balsavimą. Tikru balsavimu buvome išrinkti geriausia roko grupe. Kai „Airijos“ lyderis Darius tai išgirdo, sakė: „Na, šakės.“ Paskui Dubline su juo gerai pasijuokėme iš to, bet faktas aiškus — mes esame geriausia roko grupė. Su Algio šokiais yra panašiai.

— Jei šokti pasiūlytų jums, sutiktumėte?

— Žinoma, ne. Neturiu laiko ir esu neplastiškas. Yra žmonių, kurie moka šokti ir labai nori pakliūti į televizorių. Tegul jie ir šoka.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.