Šiuos žmones ir dar daugybę kitų ryškių Lietuvos asmenybių šį sekmadienį 19 valandą 15 minučių išvysime LRT televizijos laidoje „Mūsų laisvės metai“. Lauryno Šeškaus prodiusuojamas projektas apims 20 laidų, kurių kiekviena skirta atskiriems Lietuvos nepriklausomybės metams.
Į pirmosios laidos, skirtos 1990-iesiems, filmavimą sugužėjo būrys žmonių, kurie kartu žengė pirmuosius žingsnius į laisvę ir kūrė trapią, nepriklausomą Lietuvos valstybę. Įvairiose srityse dominavusias asmenybes šiuo metu vienoje aplinkoje išvysti būtų sunku.
Studijoje susitikę veikėjai neskubėjo skirstytis net ir pasibaigus filmavimui — dokumentiniai kadrai, primenantys senus įvykius, ir netikėtas susitikimas atgaivino prisiminimus.
Projekto vedėjai — LRT generalinis direktorius, buvęs laidos „Spaudos klubas“ autorius Audrius Siaurusevičius (45 m.) ir žurnalistė Edita Mildažytė (46 m.) — patys Lietuvai lemtingų istorinių įvykių liudininkai ir dalyviai.
Kamantinėdami ir kurstydami laidos svečių prisiminimus, kurie apaugo vis naujomis detalėmis ir pokštais, vedėjai viršijo numatytą laiką ir vietoj kelių valandų projekto filmavimas truko visą dieną.
Kaip laidos kūrėjams pavyks šiuos ilgus, bet įdomius pokalbius, iliustruotus 1990 m. dokumentiniais kadrais, sudėti į pustrečios valandos laidą, suvokti sunku. Juolab kad laida vienija daugybę temų: spauda, politika, rinkimai, M. Gorbačiovo vizitas, blokada, kultūra ir t. t.
SPORTAS. Prie vieno stalo — žymiausias Lietuvos krepšinio treneris V. Garastas ir legendinis krepšininkas S. Jovaiša. 1989—1991 m. V. Garastas buvo SSRS vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris.
1990-aisiais iš SSRS rinktinės pasitraukė lietuvių krepšininkai Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius.
„Išgirdome laisvą žodį ir apsisprendėme, — pasakojo S. Jovaiša. — Žinojome, kad nebebūsime tas, kas buvome. Treneriui V. Garastui buvo sunkiau — jis liko be pagrindinių savo stulpų.“
„Kaip jautėtės, tuomet išėję žaisti jau kitais marškinėliais?“ — A. Siaurusevičius paklausė S. Jovaišos. „Supratau, kad reikės būti geresniems netgi žaidžiant tose pačiose pozicijose, nei būnant SSRS rinktinėje“, — prisiminė legendinis Lietuvos krepšininkas.
SPAUDA. Krepšininkų pergales ir istorinius įvykius išsamiai aprašė besikurianti nepriklausoma spauda, prie kurios anuomet stovėdavo eilės.
Eilės, beje, būdavo dviejų rūšių: „gėdos“ — prie alkoholio, ir „garbės“ — prie laisvos spaudos. Leidinių tiražų ribojimas paskutiniais sovietiniais metais buvo tam tikra cenzūros forma. Todėl kai šis apribojimas buvo panaikintas, leidinių tiražai šovė į neįsivaizduojamas aukštumas.
„Geriausios lauktuvės tada buvo laikraštis, o į Maskvą — rusų kalba leidžiamas „Soglasije“, — prisiminė A. Siaurusevičius, anuomet dirbęs „Atgimime“.
„Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas, tą dieną pirmąkart dalyvavęs filmavime nuo 1993-iųjų, prisiminė, kad pirmą kompiuterį jo vadovaujamas laikraštis įsigijo 1991-ųjų sausio 9 d., bet pasidžiaugti juo galėjo tik tris dienas, nes sausio 12-ąją sovietai okupavo Spaudos rūmus.
Prisiminimais apie laisvą žodį dalijosi buvęs „Atgimimo“ redaktorius R. Ozolas, „Gimtojo krašto“ redaktorius Algimantas Čekuolis. E. Mildažytė kalbino kolegas Julių Girdvainį, ilgametę „Panoramos“ vedėją Algimantą Žukauskienę, „Lietuvos ryto“ fotografą Paulių Lileikį.
„Anuomet interneto ne tik nebuvo, bet net negalėjome įsivaizduoti, kas tai yra. Renkant informaciją „Panoramai“ padėdavo kelios agentūros ir asmeniniai ryšiai“, — pasakojo A. Žukauskienė.
„Keisčiausia, kad praėjus 20 metų aktualiausios temos tebėra kova už laisvę bei demokratiją ir benzinas. Tik anuomet benzino nebuvo visai, o dabar jis beprotiškai brangsta“, — skirtingų laikų paralelių įžvelgė J. Girdvainis.
„Įvykių ir iššūkių būdavo kiekvieną dieną — piketai, mitingai. Dirbdavome dienomis ir naktimis, nes tais laikais reikėdavo ryškinti fotojuosteles, daryti nuotraukas ir skubiai atiduoti į numerį“, — pasakojo fotografas P. Lileikis.
RINKIMAI. Pirmuosius rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą prisiminė dabartinis premjeras Andrius Kubilius, karikatūrininkas Jonas Varnas, Sąjūdžio metraštininkė Angonita Rupšytė, Sąjūdžio aktyvistė Laimutė Piluckaitė ir kiti veikėjai.
Mintimis grįžęs į pirmuosius rinkimus, kuriuose dalyvavo kaip Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, A. Kubilius prisipažino, kad ryškiausias jo prisiminimas — mokyklinėje lentoje balta kreida rašomi rinkimų rezultatai.
„Tuos kreida užrašytus rezultatus Sąjūdžio būstinėje rinkimų naktį mes sužinojome gerokai greičiau nei dabar, kai viską skaičiuoja kompiuteriai“, — juokėsi premjeras.
„Sklandė gandai, kad norint tapti Sąjūdžio kandidatu reikėjo gerai sutarti su Angonita. Ar jau tuomet prasidėjo ir pirmosios intrigos?“ — laidos viešnią A. Rupšytę provokavo A. Siaurusevičius.
TELEVIZIJA. Populiariausiai ano meto publicistikos laidai „Veidrodis“, kurią kūrė žurnalistai Danutė Jokubėnienė ir Linas Paugis, temas siūlydavo žiūrovai. Laidos kūrėjai gaudavo šūsnis laiškų ir daiktų, atspindinčių negeroves.
Pavyzdžiui, polietileninius maišelius su Vyčio atvaizdu, kurie žmonėms atrodė pasityčiojimas iš Lietuvos Respublikos herbo. „Buvome romantiški revoliucionieriai“, — į prisiminimus leidosi legendinės laidos vedėja.
KULTŪRA. „Režisierius Rimas Tuminas anuomet pasakė: „Ir ką mes darysim čia, teatre, kai gatvėse daug įdomiau — ten verda tikrasis gyvenimas“, — prisiminė aktorė E. Gabrėnaitė. — Tai buvo didžiulio dvasinio pakilimo metai. Nors nebuvo pinigų nei dekoracijoms, nei kostiumams, spektaklius vis dėlto kūrėme. Frazė iš iki šiol rodomo „Vyšnių sodo“: „Sudie, senasis gyvenime, sveikas, naujasis“ įgavo kitą prasmę.“
Nerimastingų įvykių sūkuryje buvo kuriamas ir kinas. Tiesa, vis dar už rusiškus pinigus. Tais metais pasirodė „Žalčio žvilgsnis“, „Miškais ateina ruduo“, „Marius“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“. Pastarojo režisierius Raimundas Banionis laidoje prisiminė, kaip kasdien sukdavo galvą, ar pavyks filmą baigti.
„Rokas — skandalingų permainų muzika“, — apie legendinės „Anties“ žygius per Lietuvą ir skrydį į Ameriką pasakojo grupės lyderis architektas A. Kaušpėdas.
Tačiau tais pačiais metas „Antį“ populiarumu užgožė jaunimo estrados konkursą laimėjusi Džordana Butkutė.
„Nemylėjau tavęs“ dainavo visi, net „krūti bičai“ atsidarę savo žiguliukų langus, — juokdamasi prisiminė dainininkė. — Honorarus už koncertus tuomet gaudavau bulviniuose maišuose, net neįsivaizduoju, kiek ten tų pinigų buvo.“
1990-aisiais muzikos gerbėjus pritrenkė žinia — atvyksta kultinės grupės „Smokie“ ir „Nazareth“.
Nepriklausomybė atvėrė sienas ne tik užsienio, bet ir lietuvių grupėms.
„Mums tai buvo auksiniai metai — kol „Antis“ ilsėjosi, važinėjome po Lietuvą, milžinišku tiražu Rygos įrašų studijoje įrašinėjome savo plokštelę, kurių kelias dėžes iki šiol turiu garaže, gastroliavome užsienio šalyse“, — prisiminimais dalijosi grupės „Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas.
„Prieš mūsų pasirodymą viename koncerte Vokietijoje grojo grupė „Nirvana“. Tačiau pranešus, kad „Bix“ yra iš buvusios Sovietų Sąjungos, buvome sutikti daug triukšmingiau nei ji. Taip išėjo, kad „Nirvana“ mus apšildė“, — juokėsi muzikantas ir prodiuseris.
ARCHITEKTŪRA. „Gelžbetoniniai barakai, — taip anuometę architektūrą pavadino A. Kaušpėdas. — Tais laikais architektų nereikėjo, žmonės projektavo ir namus statė patys. Jiems atrodė, kad kuo daugiau plytų sumūrys, tuo geriau išsaugos savo pinigus.“
Architektui tais metais teko susidurti ir su pirmąsias pilaites statyti pradėjusiais Kauno gangsteriais. „Pilys su bokšteliais — jų vaizduotės vaisius, kaip turi atrodyti gražus namas, — juokėsi A. Kaušpėdas. — Mano nuomonę jie išklausydavo, bet vis tiek padarydavo savaip.“
BLOKADA. Apie 1990 m. įsteigtą Blokados fondą, kurio lėšas sudarė Lietuvos ir kitų valstybių gyventojų, įstaigų ir organizacijų bei judėjimų įnašai, pasakojo šio fondo vadovas Audrius Rudys. „Ar žinote, kur buvo slepiamas Lietuvos auksas?“ — intrigavo jis.
Tik 2008 m. Blokados fondo vertybės — 26 778 juvelyrikos dirbiniai buvo perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Kol vyrai rūpinosi politika, moterys turėjo suktis kaip išmanydamos skurdžioje buityje.
Blokados metus gerai prisiminė ir laidos vedėja E. Mildažytė. Anuomet atokiau nuo miesto įsikūrusi moteris laukėsi pirmagimės. „Nebuvo benzino, todėl prasidėjus gimdymui į ligoninę manęs niekas negalėjo nuvežti. Teko eiti pėsčiai“, — pasakojo moteris, į laidą, primenančią 1990-uosius, atsivedusi tais metais gimusią savo dukterį Rūtą Petronytę.
Nors blokadą kiekvienas žmogus prisimena skausmingai, po 22 metų studijoje skambėjo ir juokas. Svečiai prisiminė talonus, skirtus kiekvienai šeimai, už kuriuos buvo galima nusipirkti tam tikrą kiekį mėsos, sviesto, kruopų ir... alkoholio. Vieną litrą svaigalų turėjo teisę įsigyti visi šeimos nariai, net ir nepilnamečiai.
Už talonus ir paskyras galima buvo įsigyti ne tik maisto, bet ir automobilių, buities daiktų — skalbyklių, siurblių ir kt.
„Burtų būdu esu ištraukusi taloną vyriškam pūkiniam paltui. Jį, beje, nedvejodama nupirkau“, — juokėsi E. Mildažytė.
„Keičiu skalbimo mašiną „Maliutka“ į kitą deficitinę prekę“, — studijoje publikos kėdes užėmusiems dvidešimtmečiams nesuprantamus ir keistus anuomečius skelbimus skaitė A. Siaurusevičius.
KOVO 11-OJI. „Ilgai svarstėme, kada skelbiame nepriklausomybę. Ar pasakome viską iš karto, ar palaukiame, kol sužinosime, kaip klostosi reikalai Maskvoje, — apie svarbiausias istorines akimirkas pasakojo anuometis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis. — Galvojome, ar mums reikia važiuoti į Maskvą, kur kovo 12 d. turėjo prasidėti TSKP suvažiavimas. Bet mes juk buvome savo valstybės piliečiai ir neturėjome dalyvauti kitos valstybės valdžioje“
„Kovo 12-ąją Maskvoje vykusiame suvažiavime turėjo būti priimtas išstojimo iš SSRS įstatymas. O mes jį turėjome aplenkti. Tai ir buvo vienas iš svarbiausių argumentų, dėl ko turėjome taip skubiai paskelbti nepriklausomybę“, — aiškino Egidijus Klumbys, Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras.
„Aukščiausiosios Tarybos pastato 308-ame kabinete, kur buvo rašomas istorinis aktas, iki paskutinės minutės, iki pat kovo 11-osios, vyko ginčai dėl sakinių ir formuluočių“, — prisiminė V. Landsbergis.
Į istorinę praeitį signatarus nubloškę prisiminimai sukėlė ginčų net ir praėjus 22 metams. Kol E. Mildažytė į karštas kalbas įsitraukusius politikus suglumino klausimu: „Kodėl AT salėje buvo pakabinta tokia suglamžyta Lietuvos vėliava?“
MICHAILO GORBAČIOVO VIZITAS. Prisiminimais apie Sovietų Sąjungos vadovo istorinį vizitą, kurį tuometė spauda pavadino „Draugiškos šalies vadovo vizitu“, dalijosi Gediminas Kirkilas, Justas Paleckis, žurnalistas Juras Jankevičius, aktorė E. Gabrėnaitė ir kiti veikėjai.
M. Gorbačiovo apsilankymą Lietuvoje tuomet stebėjo ir visam pasauliui nušvietė daugiau nei 150 užsienio žurnalistų, vizitas buvo transliuojamas per visos SSRS televizijas.
„Visi pamatė, kad mes nebijome Maskvos“, — pasakojo J. Paleckis.
J. Jankevičius atsitiktinai pateko tarp tų, kuriems M. Gorbačiovas paspaudė ranką. „Jo ranka labai švelni, netgi, sakyčiau, moteriška, — prisiminė laidų vedėjas. — Negana to, M. Gorbačiovas pasirašė autografą ant atviruko su Gedimino pilimi, ant kurios jau plevėsavo trispalvė.“
Sovietų Sąjungos lyderio vizitą linksmai prisiminė ir aktorė E. Gabrėnaitė, kuriai buvo patikėta aukštam svečiui įteikti gėlių.
„Man tai buvo kaip spektaklis, todėl mokiausi kalbą, kurią turėjau pasakyti teikdama gėles, — pasakojo aktorė. — Kai scenoje pamačiau paskui didelį A. Brazauską žengiantį neaukštą M. Gorbačiovą, užsižiūrėjau į jo rudas akis ir pamiršau tekstą.“
„S prijezdom“ (Sveiki atvykę, — rus.), išlemenau ir skubiai sprukau šalin, nes jis man tiesė ranką pasisveikinti. Tai buvo prasčiausias mano vaidmuo“, — juokėsi aktorė.
Tuomet susitikime su mūsų šalies inteligentija M. Gorbačiovas išgirdo „Taip, taip, taip!“ Lietuvos nepriklausomybei.
„Mes jau tuomet suvokėme, kad esame kita, atskira šalis, bet norėjome su juo kalbėtis, o jis dar turėjo iliuzijų. Jis buvo atsilikęs, nebespėjo į traukinį“, — M. Gorbačiovo vizitą apibendrino V. Landsbergis.
Kitose 1990 metams skirtos laidos rubrikose — „Dezertyrai“, „Moratoriumas“, „Danutės Prunskienės vizitai“ — prisiminimais dalijosi kiti laidos svečiai.
Lapkričio pabaigoje žiūrovų lauks 1991-iesiems skirta laida.
