Režisierius Q. Tarantino: „Mano svarbiausias filmas - dar ateityje“

Neseniai 50-metį atšventęs režisierius Quentinas Tarantinas — savamokslis. Vis dėlto išsilavinimo trūkumas nesutrukdė jam susižerti svarbiausių kino apdovanojimų — dviejų „Oskarų”, dviejų Auksinių gaublių ir Auksinės palmės šakelės.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 21, 2013, 7:48 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 10:52 PM

Holivudas jį laiko keistuoliu. Jis nemėgsta šiuolaikinių technologijų, todėl muzikos iki šiol klausosi iš kasečių ir vinilinių plokštelių, o kino filmų scenarijus rašo tušinuku bloknote.

Jis dievina stalo žaidimus, kolekcionuoja kino juostas ir jaučia silpnybę gražioms moterų pėdoms. Mėgsta vaikščioti pėsčias, vilki originalius sportinius marškinėlius, greitai kalba ir mostaguoja rankomis.

Keistuolis Q. Tarantino su visais yra pabrėžtinai mandagus, dažnai prapliumpa kvatotis. Jis pasitiki savimi, bet neserga žvaigždžių liga.

Režisierius iki šiol nesukūrė šeimos ir neturi draugės.

„Nesilaikau celibato, bet kol kas neketinu darbui skirto laiko švaistyti šeimai ir vaikams”, — mėgsta kartoti Q. Tarantino.

Kiekvieno šio režisieriaus filmo laukiama su didžiausiu dėmesiu. Jo galvoje sukasi daugybė neįgyvendintų idėjų, užklumpančių bet kur: automobilių stovėjimo aikštelėje, vonioje, odontologo kėdėje.

„Noriu tapti savo laikų Bobu Dylanu, Ernestu Hemingway ar Charlesu Dickensu”, — kartą prasitarė režisierius.

— Seniai kalbėjote apie savo svajonę nufilmuoti vesterną, — žurnalistai replikavo Q. Tarantino.

— Juk sukūriau „Ištrūkusį Džango”.

— Kokie įspūdžiai liko po šio filmo?

— Žirgai yra visiškai nenuspėjami!

— O aktoriai?

— Už žirgus labiau nuspėjami.

— Jums nereikia ieškoti žodžio kišenėje. Gal pamokytumėte, kaip į gyvenimą žvelgti lengvai?

— To negalima išmokyti, ypač profesiniu požiūriu. Žmogus arba moka juokauti, arba ne.

Nekurti juokingų filmų tiesiog negaliu. Man patinka manipuliuoti auditorija. Vos nesprogstu iš pasididžiavimo savimi, kai žmonės juokiasi iš kokio nors nenormalaus mano sugalvoto niekalo. Man smagu, kai žiūrovui topteli mintis: „Ar tikrai aš iš to žvengiu?”

— Jūsų filmuose smurto ir žiaurių scenų — apsčiai.

— Bet kokio žanro juosta gera, jeigu ji sukelia juoką, joje daug veiksmo ir smurto. Jeigu kalbame apie „Ištrūkusį Džango”, smagu matyti, kaip vergas ima bizūną ir pradeda čaižyti savo šeimininką. Žiūrovas džiūgauja — jam malonu, kad niekšas nubaustas pelnytai.

Juk tai kinas, čia galima išsilieti ir džiaugtis kieno nors nesėkme ar nelaime.

Prisimenu, kaip prieš metus su mergina žiūrėjome Jonathano Levino „50/50”. Aš taip juokiausi, kai pagrindinis herojus nutvėrė neištikimą mylimąją ir išmetė ją iš namų. Raičiausi ant sofos ir klykiau: “Taip tau ir reikia! Gavai, ko nusipelnei!”

Mergina, dirstelėjusi į mane, kaipmat padarė išvadą: „Matyt, kažkokia moteris tave stipriai įžeidė.” Nieko bendra — juk tai tik filmas!

— Trokštate teisingumo ir dėl to kerštas yra beveik visų jūsų filmų pagrindinė tema?

— Kai kuriose mano juostose kerštas — svarbiausia. To reikalauja žanras. „Nužudyti Bilą” — apie kovos menus. Ten herojai pešasi, keršija, sulaukia atpildo. “Negarbingi šunsnukiai” — apie karą. Ten taip pat svarbu atkeršyti.

„Ištrūkęs Džango” — vesternas apie nelaimingus vergus ir šaunius kaubojus su pistoletais. Nesu apsėstas keršto ir smurto, bet be jų neįsivaizduoju kino. Tai mano stilius.

— Gal jau laikas atsisakyti įprasto amplua?

— Atsakysiu vaizdingai, kad būtų aišku. Aš — tarsi geras atlikėjas, kuris karjerą pradėjo kurdamas rokenrolą. Rokenrolą atliksiu tol, kol užkimsiu ir pamiršiu natas.

Nenoriu išeiti į pensiją dainuodamas penktojo dešimtmečio balades ar grodamas džiazą. Man patinka rokenrolas, todėl visi mano darbai bus šio stiliaus.

— „Ištrūkęs Džango” panašesnis į hiphopą. Net pagrindinio vaidmens atlikėjas Jamie Foxxas jus pavadino reperiu.

— Žinau, ką Jamie turėjo galvoje. Su filmais elgiuosi taip, kaip su hiphopu: ištraukiu fragmentus ir sukeičiu scenas.

Imu idėjas iš įvairių filmų, perdirbu ir sukuriu šį tą savo. Taip elgiasi reperiai pastaruosius 20 metų, taip dirbu ir aš pastaruosius 20 metų.

Anksčiau į tai niekas nekreipdavo dėmesio. Jei „Džekę Braun” būčiau sukūręs dabar, visi tvirtintų: “O, tai brandus Q.Tarantino — nauja filosofija ir požiūris. Jis tampa vis brandesnis, jo filmai keičiasi...”

O juk iš esmės nesikeičiu. Tiesiog anksčiau mano filmai nebuvo sensacija — štai ir viskas.

— Vadinasi, jūsų karjera pasiekė piką?

— Na, mano reikalai klostosi neblogai. Esu patenkintas tuo, ką pasiekiau kino pasaulyje, gerbėjų ir kino kritikų atsiliepimais, savo filmografija.

Tiesiog mėgaujuosi tokiais klausimais: „Ar jaučiate įtampą, kuri tvyro ore iki jūsų filmų premjeros?”, „Ar bijote nesėkmės?” Nebijau! Noriu, kad mano filmų lauktų, kad iš jų tikėtųsi daugiau. Mano svarbiausias filmas — dar ateityje.

— Jūsų numylėtiniai — Christophas Waltzas ir Uma Thurman. Ar yra galimybių kitiems aktoriams patekti į jūsų filmavimo aikštelę?

— Kodėl gi ne? Man nesvarbu, ar aktorius įžymus, ar jis iš užsienio.   Žmones renkuosi pagal du kriterijus: jie turi būti gyvi, judrūs ir man patikti. Turiu didžiulę atsargą aktorių iš visų žemynų.

„Nužudyti Bilą” filmavimo aikštelėje dirbau su geriausiais japonų aktoriais, „Negarbinguose šunsnukiuose” — su prancūzų ir vokiečių.

Kitiems režisieriams įteikiamas sąrašas 45 profesionalių aktorių, kurie tuo metu paklausūs Holivude, ir jie renkasi. Manasis — žymiai ilgesnis.

— Ar į tą sąrašą įtrauktas aktorius Quentinas Tarantino?

— Jis — vienas mano favoritų. Juk pasirodau beveik visuose savo filmuose.

Mano vaidmenys ne visada paprasti, kartais tenka ir paprakaituoti. „Ištrūkusio Džango” filmavimo aikštelėje teko iš naujo mokytis sėdėti balne. Pastarąjį kartą tai dariau prieš šešerius metus, baigęs kurti „Nužudyti Bilą”.

Keliaudamas po Afriką patekau į žirgų safarį. Man taip patiko joti, kad visą mėnesį tai tik ir dariau. Bet nuo to laiko praėjo jau šešeri metai. Filmuodamas „Ištrūkusį Džango” vėl sėdau ant arklio ir nesusitvarkiau. Nervinausi — viskas, ko mokiausi, išgaravo iš galvos. Paėjau į šalį ir stebėdamas, kaip meistriškai joja Jamie ir Christophas, bambėjau po nosimi: „O buvo laikai...”

— Jaučiate, kaip jaunimas jus remia prie sienos?

— Turite galvoje kokį nors jauną šunelį, kuris kvėpuotų man į nugarą?

Kol kas ne. Nėra nieko, kas galėtų mane nuslopinti ar priverstų manyti, kad mano laikas jau praėjo.

— Vadinasi, kol kas neketinate eiti į pensiją?

— Manau, galiu dar kokius dešimt metų padirbėti režisieriumi.

— O paskui?

— Juk esu rašytojas! Man labiausiai patinka rašyti romanus, scenarijus, dialogus, humoreskas. Gal net sukursiu pjesę ir pastatysiu ją teatre.

Taigi kol kas neskubėkite manęs nurašyti.

Bemokslis genijus

Quentinas Tarantino gimė 1963 m. kovo 27 d. 16-metės Connie Tarantino ir 21 m. Tony Tarantino šeimoje. Motina, kai Quentinui buvo dveji, išvyko gyventi į Los Andželą ir sūnų augino viena.

■ Vaikystėje Q. Tarantino daug laiko praleido kino teatruose ir žavėjosi koviniais bei siaubo filmais.

■ Būdamas 16-os jis metė mokyklą, nes norėjo siekti aktoriaus karjeros. Po penkerių metų susirado darbą videotekoje Manhatane. Pamažu jis pradėjo gilintis į kino meną ir su draugais Rogeriu Avary ir Jerry Martinezu parašė pirmuosius scenarijus „My Best Friend’s Birthday“ (1987 m.) bei „The Open Road“.

■ 1988 m. Quentinas atliko keletą epizodinių vaidmenų TV serialuose. Tuo pat metu jis kūrė scenarijus filmams „Tikroji romantika“ (True Romance, 1993 m.), „Gimę žudyti“ (Natural Born Killers). Už „Tikrosios romantikos“ scenarijų gautus pinigus išleido kriminalinio trilerio „Pasiutę šunys“ (Reservoir Dogs) kūrimui. Beje, pats jame ir vaidino. Didžiausio įvertinimo juosta sulaukė Sandanso kino festivalyje.

■ 1995 m. pasirodęs jo filmas „Bulvarinis skaitalas“ (Pulp Fiction) laimėjo Kanų Auksinę palmės šakelę, „Oskarą“ ir Auksinį gaublį už geriausią scenarijų.

■ 1995 m. Q.Tarantino atliko epizodinį vaidmenį filme „Desperado“ (Desperado) ir tais pat metais parašė scenarijų, režisavo ir suvaidino šokiruojančią asmenybę juostoje „Keturi kambariai“ (Four Rooms).

■ 1997 m. režisavo, parašė scenarijų ir įgarsino filmą „Džekė Braun“ (Jackie Brown). Trileris buvo nominuotas „Oskarui“ ir dviem Auksiniams gaubliams.

■ 2003 m. pasirodęs filmas „Nužudyti Bilą: I dalis“ (Kill Bill: Vol. 1) išsiskyrė vaizdo ir muzikos efektais. Po metų kino teatrus pasiekė antroji dalis „Nužudyti Bilą: II dalis“ (Kill Bill: Vol. 2).

■ 2007 m. Q. Tarantino pastatė „Death Proof“. Filmas buvo išleistas ir rodomas kino teatruose kartu su Roberto Rodriguezo „Planet Terror“ bendru pavadinimu „Grindhouse“, su fiktyvių filmų reklamomis tarp jų. Abu filmai nuo pradžių buvo planuoti kaip bendro projekto „Grindhouse“ dalys ir statyti iš bendro biudžeto.

■ 2009 m. kino teatruose pasirodė naujas Q. Tarantino režisuotas filmas „Negarbingi šunsnukiai“ (Inglourious Basterds), kuriame vaidina Bradas Pittas.

■ 2012 m. žiūrovai sulaukė naujausio Q. Tarantino filmo „Ištrūkęs Džango“ (Django Unchained). Komiškame vesterne vaidina tokie aktoriai kaip Jamie Foxxas, Christophas Waltzas, Leonardo DiCaprio ir Samuelis L.Jacksonas. Juosta laimėjo du „Oskarus“: Ch. Waltzas buvo įvertintas už geriausią antraplanį vaidmenį, o Q. Tarantino — už geriausią originalų scenarijų. Beje, už jį režisierius pelnė ir Auksinį gaublį.

Parengė Ona Kacėnaitė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.