A. Abdulovas labai nemėgo kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą, bet po filmo „Paprastas stebuklas“ tai buvo nebeįmanoma - atsirado šimtai aktoriaus gerbėjų. Jis buvo tikras vyro idealas: stotingas romantikas, ryški asmenybė. Pakakdavo vien šypsenos - ir jam būdavo atleidžiamos visos nuodėmės. „Suprantate, gyvenimas labai trumpas, viskas yra Dievo rankose! Ir jeigu mes nuolat atidėliosim darbus, kad dabar pagulėsiu, o štai po penkerių metų pulsiu dirbti.
Aš to nesuprantu. Reikia gyventi šiandien. Ir didelė laimė, jeigu šalia yra žmonės, kurie tai supranta,“ – viename paskutiniųjų savo interviu yra pasakęs žymus aktorius. A. Abdulovas buvo ne tik labai talentingas, bet ir darbštus. Apie tai byloja įspūdingas jo vaidmenų sąrašas kine ir teatre. Žinomiausi jo filmai: „Moteris baltais drabužiais“ (1981 m.), kuriame jis vaidino kartu su lietuvių aktore Gražina Baikštyte, „Karnavalas“, kur jo partnere buvo Irina Muravjova, ir „Paprastas stebuklas“, kur jis puikiai atliko meškos vaidmenį. Dviejų paskutiniųjų filmų premjerų - „Anos Kareninos“ ir „Vilkų teisingumo“ - aktorius jau nesulaukė.
„Tai buvo žmogus vulkanas, labai energingas, jo buvo pilna visur. Jeigu Abdulovo nėra, tai tyla, ramybė. Be galo rūpestingas, nuoširdus ir jautrus, juo buvo galima pasitikėti, jis niekada nepalikdavo draugų. Apskritai Abdulovas visą save atidavė kinui ir draugams. Jis viską darydavo 100% ir, matyt, nemokėjo gyventi kitaip. Deja, išėjo per anksti, matyt, tiesiog sudegė, išeikvojo visą energiją, nes gyveno savęs netausodamas“, – pasakoja viena gražiausių Lietuvos aktorių Gražina Baikštytė. 1981-aisiais jiedu su Abdulovu atliko pagrindinius vaidmenis filme „Moteris baltais drabužiais“.
„Iki filmo „Moteris baltais drabužiais“ Abdulovo nepažinojau. Pirmą kartą susitikome Siguldoje, kai jau turėjo prasidėti filmavimai. Iš to laikotarpio liko patys geriausi prisiminimai. Labai šilta atmosfera. Smagu buvo vaidinti anglų aristokratus, nors filmavimai vyko Latvijoje“, - prisimena G. Baikštytė. - Moters baltais drabužiais“ filmavimai su pertraukomis truko apie porą metų. Aktoriams tekdavo vykti į Siguldą, vėliau į Peterburgą, kelios scenos buvo nufilmuotos ir Maskvoje. Kai pasitaikydavo kelių dienų pertrauka, ne visi aktoriai išvykdavo iš Siguldos, tačiau Abdulovui dažnai tekdavo nuskristi į Maskvą dėl vaidmenų teatre ar kitose filmuose. Kiekvieną kartą nuvykęs į Maskvą, jis restorane „Praha“ užsakydavo tortą „Paukščių pienas“ ir atveždavo man. Be abejo, vėliau valgydavome visi kartu, bet toks dėmesys buvo labai malonus“, - prisiminimais iš filmavimų pasidalino aktorė.
A. Abdulovas mėgo aktyvų gyvenimo būdą, sportą ir žirgus. Jis buvo puikus jojikas. „Kai reikėjo filmuoti jojimo scenas filme „Moteris baltais drabužiais“, Abdulovas visose scenose vaidino pats, o man teko samdyti dublerę. Abdulovas su tuo niekaip negalėjo susitaikyti. Vis patraukdavo per dantį, kad kaip čia dabar naudosies dublere, o ką vaikams pasakysi, o kaip prieš žiūrovus atrodysi. O man - akys pilnos baimės. Tačiau vieną kartą jie apgaule mane privertė sėstis ant žirgo. Turėjo būti filmuojama stambiu planu ir dublerė netiko. Taip Abdulovo užsispyrimo dėka aš atsisėdau į balną. Tiesa, baimė niekur nedingo ir nesumažėjo“, - juokdamasi pasakoja G. Baikštytė.
A. Abdulovas mokėjo žavėti moteris ir dailiosios lyties atstovių dėmesio jam netrūko. Savo pirmąją didžiąją meilę Tanią A. Abdulovas sutiko 1973 metais. Romanas buvo staigus ir aistringas, o pabaiga vos netapo tragiška. Pamatęs mylimąją kito vyro glėbyje, A. Abdulovas bandė nusižudyti, tačiau jį išgelbėjo anksčiau namo grįžęs draugas. Po to įvykio jie su Tania daugiau nesusitiko, o aktorius į prisiminimus nesileisdavo, tik trumpai atrėždavo: ,,Kvailys, ir tiek!” Vėliau į jo gyvenimą atėjo gražuolė Irina Alferova. Susituokę jie kartu praleido 17 metų.
Pora Alferova – Abdulovas buvo vadinama gražiausia ir laimingiausia pora, tačiau jų charakteriai ir požiūris į gyvenimą buvo labai skirtingi. Ji rami ir racionali, jis - nuolat visur skubantis, kuriantis ambicingus planus, mėgstantis leisti laiką su draugais didelėse kompanijose. Aleksandras Abdulovas buvo puikus, talentingas aktorius, visuomet apsuptas šeimos ir draugų. Jis mylėjo gyvenimą ir iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad dar spės juo pasidžiaugti.
