Emilija po ilgų ieškojimo metų suranda savo sūnų Valentiną ir prisistato pas jį tiesiai į namus. Prieš trisdešimt metų ji išvyko paskui savo naują meilę, o Valentiną paliko globoti savo seseriai. Sesuo netrukus susirgo ir mirė, berniukas atsidūrė vaikų namuose.
Motinos ir sūnaus ryšys ilgam nutrūko. Tačiau Emilija nesiliovė ieškojusi savo vaiko.
Emiliją sujaudino, kad sūnus iš karto ją pažino ir priėmė su meile. Tačiau motinos ir sūnaus susitikimo idilę greitai aptemdo juodi debesys: Valentino žmona Nijolė ne tiktai kad neapsidžiaugė anytos pasirodymu.
Pasirodo, ji savo vyro motinos nekentė už tai, kad ji kažkada paliko Valentiną. Jis atsiduria tarp dviejų ugnių: kuri svarbesnė – mylima žmona ar motina, kurios visą gyvenimą ilgėjosi?
