Tad kam tas triukšmas? TV kompanijoms svarbu reklamuotis, atkreipti į save dėmesį.
Tačiau manau, kad tokios reklamos akcijos žiūrovams nedaro jokio įspūdžio.
Aš esu iš tų žmonių, kurie nedažnai sėdi prie televizoriaus.
Kadangi namo grįžtu vėlai, matau tik vakaro programas.
Vis dėlto yra laidų, kurias mėgstu. Pirmiausia stengiuosi nepraleisti žinių, savaitės apžvalgų. Mėgstu prieš miegą pasižiūrėti kokį nors filmą.
Mielai žiūriu „Naša Raša” ir, be abejo, „Dviračio šou”. Ši laida – unikali. Jos kūrėjai nusipelno pagyrų už tai, kad šitiek metų išlieka eteryje. Jie tikrai sugeba intriguoti.
Aš pats nuolat patenku į šios humoro laidos akiratį. Įdomu bus pažiūrėti, kuo vėl nusipelniau jų dėmesio. Manau, ateinantį TV sezoną Arūnas Sakalauskas mane ir vėl parodijuos.
Kartais žiūrėdamas į jo kuriamą personažą juokiuosi, kartais jis man būna nejuokingas.
Tačiau niekuomet nebuvau įsižeidęs, nes apskritai nesu įžeidus. Suprantu – jeigu esi viešasis asmuo, negali išvengti humoristų dėmesio.
A.Sakalauskas – talentingas aktorius, tačiau vis tiek turėčiau jam pastabų. Pavyzdžiui, jo vaidinamas meras su aplinkiniais galėtų kalbėti pagarbiau – aš būtent taip stengiuosi bendrauti.
Jei susėstume su A.Sakalausku prie alaus bokalo, galėčiau jam patarti, ką patobulinti.
Apskritai lietuviai moka kurti humoro laidas – turime gabių ir prodiuserių, ir režisierių.
Man labai patiko kadaise per LRT televiziją rodyta improvizacijų laida „Pagauk kampą”.
Labai mėgstu žiūrėti sporto varžybas. Laukiu Europos vyrų krepšinio čempionato.
Per TV transliaciją gauni daugiau informacijos, nei stebėdamas varžybas arenoje. Kita vertus, sėdėdamas stadione ar arenoje jauti visai kitokią atmosferą.
Dabar daug kas sako žiūrintys užsienio mokslo populiarinimo kanalus.
Aš irgi turėdamas laiko pasižiūriu tokius kanalus kaip „Discovery”, „History”, „National Geographic”. Taip pat žiūriu CNN, BBC, kartais – „Al Jazeera”. Dažnai įsijungiu Rusijos TV kanalus, kai jie rodo žinias.
Kiekvienas kanalas tas pačias naujienas pateikia skirtingai ir man tai yra labai įdomu.
Žinoma, kasmet su šeima žiūrime „Eurovizijos” konkursą. Laukiu, kada šis konkursas vyks Vilniuje.
Na, štai – kai viską išvardijau, pasirodė, kad ne tiek mažai laiko prie televizoriaus praleidžiu.
Tačiau praktiškai nežiūriu publicistikos ir debatų laidų. Jų redaktoriai ir vedėjai manipuliuoja faktais, dirbtinai kelia emocijas. O tai veda tolyn nuo tiesos.
Verčiau renkuosi žinias. Profesionalumu išsiskiria „Lietuvos ryto” televizijos žinių laidos. Šios televizijos žurnalistai naujienas pateikia įdomiai, moka intriguoti.
Puikiai rengiama laida „Reporteris”. Be to, ji transliuojama tokiu metu, kai jau būnu grįžęs iš darbo.
Beje, „Lietuvos ryto” televizija prieš Seimo rinkimus rengia įdomius debatus.
Jeigu kalbėsime apie konkrečius vedėjus, profesionalumu išsiskiria Edmundas Jakilaitis. Jis išaugo „Lietuvos ryto” televizijos žiūrovų akyse.
Įdomūs yra Algimantas Čekuolis ir Alfredas Bumblauskas, LRT televizijos laidos „Klausimėlis” vedėjas Juras Jankevičius bei „Info TV” žinių vedėja Rasa Tapinienė.
Nors, kaip sakiau, debatų laidų nežiūriu, norėčiau, kad naujajame sezone jos pasikeistų.
Jų rengėjai pasimokyti galėtų kad ir iš Rusijos televizijų. Rusai įdomiai diskutuoja, pavyzdžiui, istorijos temomis.
Manau, tokios diskusijos įtraukia net ir tuos žiūrovus, kurie istorija mažai domisi. Būtų puiku, jeigu tokių laidų atsirastų Lietuvos televizijose.
Lietuvoje trūksta laidų vaikams, ypač vakarais. Kadangi esu tėvas, norėčiau, kad dalis televizijų vakaro eterio būtų skirta vaikams.
Su nostalgija prisimenu laidą „Labanakt, vaikučiai”. Mūsų, vaikų, vakarai tuomet buvo labai aiškūs: 20.30 val. – „Labanakt, vaikučiai”, 21 val. – miegoti.
Dažniausiai televizorių žiūrime kartu su žmona. Gal ir blogai, tačiau mūsų namuose televizorius yra ir miegamajame. Nusprendėme, kad jis ten reikalingas pirmiausia todėl, kad vakarais televizijos rodo gerų filmų.
Pastaruoju metu per TV3 žiūrėjome serialą „Tėvynė”. Jis padarė gerą įspūdį. Jei būtų sukurtas tęsinys, mielai su šeima žiūrėtume.
Mane buvo tiesiog užvaldęs serialas „Tvin Piksas” – negalėdavau atsiplėšti nuo ekrano.
Kai televizorių žiūrime svetainėje, kartais užkandžiaujame. Bet jeigu su vaikais einame į kino teatrą, griežtai draudžiu traškučius ar kukurūzus. Juk galima užkąsti ir prieš seansą.
Todėl vaikai su manimi jau vengia eiti į kiną. Tačiau, mano galva, tikras kino mėgėjas neturėtų į kino teatrą neštis maisto.
