„Ištirpo sniegas, saulė pasirodė, prasiskleidė žiedeliai, reikia švęsti budinimo šventę, pasveikinti gamtą. Pažadinti, gyvuliukus eiti išvaryti – nes jau laikas. Ir ne dėl to, kad tai kovo ar bet kuri kita balandžio diena, o todėl, kad pati gamta duoda ženklą apie atėjusį pavasarį“, – pasakoja etnologė Eglė Vindašienė. Senojo tikėjimo žmogus niekada nešvęsdavo Trijų Karalių, jei lauke pliaupdavo lietus.
„Ir iš tikrųjų, jei oras rodydavo, kad netinkamas laikas, ir Bluko per visą kaimą netempdavo, ir Morės per Užgavėnes nedegindavo, – laidoje „Pasaulis X“ pasakos mokslų daktaras Liubertas Klimka. – Mūsų protėviai mokėjo išmintingai prisitaikyti prie gamtos, prie tos dienos ritmo ir jų kalendorius – žvaigždės, dangus, saulė, mėnulis ir gamta – jiems tiksliai nusakydavo laiką.“
Įvairiausių kalendorių atsiradimas šiandien gerokai palengvina mūsų kasdienybę. Astrologiniai kalendoriai su gyvūnų simboliais perspėja apie sudėtingas kritines dienas, o savo biolauką galima sureguliuoti pasinaudojus kosmoenergetiniu kalendorium. Yra ir tokių, kurie išmokę sudėtingus senųjų pagonių Artūro kalendoriaus algoritmus žino, kada žmogui daryti sudėtingas operacijas, kada tinkamas laikas darbintis ar skirti meilės pasimatymus.
Atotrūkis nuo gamtos ritmo šiandien pasireiškia kasmetiniu laikrodžio sukimu. Vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys vardija ligas, kurios paūmėja, kai mes po lygiadienių pereiname tai į žiemos, tai į vasaros laiką, sukdami laikrodžio rodykles tai pirmyn, tai atgal.
Ar gali žmogus tokiems valstybinio lygio sprendimams pasipriešinti ir gyventi kitu laiku? Jei dėl šiandien naudojamo Grigalijaus kalendoriaus praėjusiuose šimtmečiuose kildavo ideologiniai karai, tai laidoje „Pasaulis X“ šiandien, penktadienį, 20.30 val. herojė prisipažins, kad nuolat gyvena vienu laiku ir jokių laikrodžių nesukioja. Jos laiko ritmas – jos biologinis organizmo laikrodis, kuris labai tiksliai pasako, kada keltis, kada valgyti, o kada eiti miegoti.
